Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Mėtų lapeliais ne tik gardinkite maistą, bet ir darykitės kvapias vonias

www.lrt.lt | 2014-06-25 10:01:37

Senovės romėnai tikėjo, kad mėtų aromatas skaidrina protą, todėl žymūs žmonės ant galvos nešiojo mėtų vainikus. O dabar, sako „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė, mėtos yra ne tik puikus vaistas, bet ir pagardina įvairius patiekalus. „Mėtos pagerina desertų skonį, tinka su jogurtu, rūgpieniu. O ypač skanu mėtos su braškėmis“, – tikina ji.  

Mentha_arvensis
wikipedia.org nuotr.

– Ką patartumėte tiems, kurie nėra žolių ir vaistažolių žinovai, bet nori jų prisirinkti?

– Jei žmonės alergiški, jaučia, kad kutena nosį, į pievas dabar geriau neiti arba eiti labai atsargiai. O kiti eiti gali drąsiai. Vis dėlto pievoje nereikėtų rinkti visko iš eilės, ypač jei žolelių nepažįsti. Vienos žolės yra maistinės ir jų tikrai galima suvalgyti daugiau. O su vaistinėmis reikia elgtis atsargiai. Norint jas rinkti, reikia turėti žinių. Tačiau knygos pavartyti neužtenka – reikėtų pasivaikščioti su botaniku, biologu ir tik paskui gautomis žiniomis naudotis.

Maistinės žolelės, kurias galima rinkti be baimės, yra garšvos, žliūgės, kiaulpienės. Jos labai tinka salotoms. Nepamirškime ir prieskoninių augalų – petražolių, česnakų. Dabar sužėlė balandos, kurios tinka net gaminant desertą. Labai skanu balandas užpilti burokėlių rūgštymu ar kopūstų sultimis. Tada turėsite rūgštesnę šaltą „lapienę“, kurią galima valgyti, pavyzdžiui, su bulvėmis. Toks valgis sveikas ir saugus.

– Su kuriomis vaistinėmis žolelėmis reikia būti atsargiems?

– Pati nuodingiausia yra ugniažolė, jos į maistą dėti negalima ir labai atsargiai vartoti net kaip vaistą. Žmonės mano, kad ugniažolė – labai gerai, nes valo, pavyzdžiui, kepenis. Bet, jei netinkamai valgome ir gyvename, kažkokia žolelė organizmo neišvalys. Nereikėtų juokauti ir su jonažole, gerti daug jonažolių arbatų. Nors jonažolė gydo 99 ligas, bet ji – vaistinis augalas, todėl būtina žinoti, ar mums jos reikia, ar ne.

– Suviliojote pasakiusi, kad iš balandų galima pasigaminti desertą. Tai saldus patiekalas?

– Gali būti saldus, gali būti rūgštus – visi skoniai mums reikalingi. Kartus skonis yra karalius, bet kartaus deserto daug nesinorėtų. Taigi saldus desertas bus, jei į jaunus susmulkintus balandų lapelius įbersite mirkytų razinų. Taip pat jas galima maišyti su vynuogėmis. O man skanu rūgščiai – su raugintais burokėliais ar jų rūgštymu.

– Kuo mums naudingos mėtos?

– Mėtų mes esame labai turtingi, vieni žino 11, kiti – 13 mėtų rūšių. Trupučiuką skiriasi ir jų skonis. Miškinės mėtos mūsų šalyje retos ir įrašytos net į raudonąją knygą. Bet Lietuvoje prie pelkių, balų labai daug vandeninių mėtų. Beje, šis pavadinimas kilęs nuo senovės graikų nimfos Mintės vardo. Mėta, kaip ir Mintė, pilna gerų savybių.

Šis augalas atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, plečia kraujagysles, veikia raminamai. Liaudies medicinoje ji buvo vartojama nuo peršalimo ligų, karščiavimui ir net galvos skausmui slopinti. Dėl to mūsų senoliai per amžius naudodavo mėtas: pilvą suskaudo – mėta, sukarščiavo, kosulys – mėta. Visur mėta. Tačiau atsargiai reikia elgtis su eteriniais mėtų aliejais. Ypač tai svarbu žinoti nėščioms moterims, alergiškiems žmonėms.

Švieži ir džiovinti mėtų lapai gali būti naudojami kaip prieskoniai, jais galima gardinti net salotas ir mišraines. Iš šviežių arba džiovintų vandeninių mėtų verdama labai kvapni arbata. Beje, per Rasų šventę būdavo sutaisomas viralas iš aplink augančių žolynų, į kurį visada buvo beriamos mėtos.

Mėtos pagerina desertų skonį, tinka su jogurtu, rūgpieniu. O ypač skanu mėtos su braškėmis. Keptuvėje išlydykite trupučiuką sviesto ir sudėkite pusiau perpjautas braškes. Kai pamatysite, kad braškės išsileidžia, bėga sultys, pridėkite mėtų. Labai skanu. Jei nenorite ar neturite mėtų, vietoj jų tinka čiobreliai. Šis padažas labai tiks ryžių, žuvies patiekalams.

Net kai einate maudytis, į vonią galima prisiberti džiovintų vandeninių mėtų. Eterinis mėtų aliejus puikiai atbaido uodus. O anksčiau džiovintų mėtų buvo dedama į aruodus, nes jos atbaido peles ir žiurkes.

Rasa Pekarskienė,

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų