Jurgis Andriuška. Mes nejaučiame bendradarbiavimo

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą spaudai, kuriame mėgino pateisinti savo netinkamus sprendimus. Apmaudu, kad viceministrės J. Zinkevičiūtės poelgius ir vienpusišką išskirtinį dėmesį „Demetrai“ ministrė R. Šalaševičiūtė vertina tik kaip viešą dviejų asmenų nesutarimą bei yra įsitikinusi, kad valdininko, einančio viceministrės pareigas, būtent toks elgesys yra tinkamas. Taip pat labai nepatikimai skamba ministrės patikinimas, kad J. Zinkevičiūtės veikla bus stebima ir kontroliuojama. Tai kam skirti tokį asmenį, kurio veiklą dar paskui tenka kontroliuoti?

Šis sveikatos apsaugos valdininkų susitikimas su pacientų organizacijos nariais ŽIV problemoms aptarti yra pirmas per pastaruosius daugiau nei ketverius metus, nors ministerijai įteikta daugybė raštų. Nuo pat „Pacientų forumo“ prie SAM įsteigimo dienos vienintelės iš visų forumo narių asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ iš anksto parengtas ir pateiktas SAM aptarti raštas su problemų aprašymais ir sprendimų pasiūlymais taip ir nebuvo išnagrinėtas. Tokio pobūdžio susitikimo, kuris įvyko 2015 sausio 14 d., kartais su atviromis pacientų atžvilgiu patyčiomis iš viceministrės pusės niekaip negalima pavadinti geranorišku ir produktyviu.

2010 metais SAM pradėtos reformos ir pertvarkos ŽIV srityje nustekeno visą sveikatos priežiūros ir psichosocialinės pagalbos infekuotiems ŽIV sistemą. Yra labai rimtų įtarimų, kad Lietuvoje kryptingai ir apgalvotai vykdomas šios sistemos naikinimas siekiant bet kokia kaina išlaikyti šalies žemo ŽIV paplitimo statusą, tuo pat metu imituojant vykdomą darbą. Dėl visų šių kenksmingų „reformų“ sumažėjo paslaugų prieinamumas ir pacientų pasiekiamumas, padidėjo pasišalinusių iš sveikatos priežiūros sistemos infekuotų ŽIV pacientų, dėl panaikinto visuotinio prieinamumo prie nemokamos ŽIV diagnostikos sumažėjo išlaidos šiai medicinos procedūrai.

Vertinant visą šią „ekonominio naudingumo“ sistemą, SAM išties pasiekė taupumo ir ekonomiškumo aukštumų - sumažėjo išlaidos ŽIV diagnostikai, dėl pasišalinusių iš gydymo pacientų sumažėjo išlaidos gydymui, dėl to VLK sutaupys šimtus tūkstančių eurų, Lietuva išlaikė mažiausio ŽIV paplitimo šalies įvaizdį, ir nesvarbu, kad ŽIV plinta nekontroliuojamai, ir vis labiau lytiniu keliu. Bet visa tai nėra svarbu, juk SAM ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) sutaupys tiek milijonų eurų ir metų pabaigoje pateiks puikių rodiklių, o visokio plauko „gelbėtojai“ ir toliau vaidins susirūpinimą ir girsis, kad visa tai pasiekta tik jų puikaus darbo dėka.

Tikriausiai ne vien mums, bet ir kitiems pacientų atstovams keistas SAM valdininkų bendradarbiavimo supratimas, kai ne vienerius metus yra ignoruojami pacientų ir jų organizacijų prašymai, siūlymai ir net skundai. Galbūt politikams ir valdžios atstovams laikas suvokti, kad NVO nėra nemokama darbo jėga, kurią galima išnaudoti atlikti tam tikrus darbus, už kuriuos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai gauna stabilius atlyginimus? Gal atėjo laikas bendradarbiavimą suvokti kaip tam tikrų funkcijų pasidalinimą ir darbą tikroje partnerystėje siekiant bendrų tikslų? Kol kas mes matome, kad dažnai valdininkams trūksta geranoriškumo ir politinės valios priimti pacientams reikalingus sprendimus, o kai kuriems ir kompetencijos tam tikrose srityse, gebėjimų pasiekti ekonomiškai pagrįstų ir efektyvių rezultatų.