Vaikų stacionarinė reabilitacija: kada ji gali būti skiriama?

Nors didžioji dalis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų vaikams suteikiama vasarą, ligonių kasos pabrėžia: reabilitacija – ne poilsis sanatorijoje, o aktyvus vaiko sveikatos stiprinimas. Gydytojas sprendžia dėl jos poreikio, rūšies ir trukmės, kai yra sveikatos sutrikimų.

Pirmiausia šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas pacientui išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai gauti arba skiria šią konsultaciją stacionare gydomam vaikui. Iš paciento būklės, ligos sunkumo, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų FMR gydytojas nustato, ar reikia medicininės reabilitacijos, kokios rūšies ir trukmės. Jeigu reabilitacijos reikia, šis gydytojas išrašo siuntimą.

Kiek ligų gydoma vienu metu?

Kiekvienu konkrečiu atveju FMR gydytojas įvertina bendrą vaiko sveikatos būklę ir priima pagrįstą sprendimą, ar reabilitacijos procedūros bus taikomos kompleksiškai kelioms sritims dėl kelių diagnozių, ar vis dėlto tik vienai, dėl kurios tuo metu paciento funkcinė būklė labiausiai sutrikusi. Šeimos gydytojas, išduodamas siuntimą, turėtų jame nurodyti visas diagnozes, dėl kurių vaikui gali prireikti reabilitacijos.

„Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas neturėtų skirti atskiro reabilitacijos kurso dėl nustatytos gretutinės ligos, jei ją galimai sukėlė pagrindinė liga, dėl kurios skiriama reabilitacija. Jei pacientui nustatytos dvi skirtingos diagnozės, dėl kurių gali būti skiriama reabilitacija, tačiau šios diagnozės priklauso tam pačiam ligų ar sutrikimų profiliui, neturėtų būti taikomas atskiras reabilitacijos kursas pagal kiekvieną iš šių diagnozių. Tokiais atvejais vieno gydymo epizodo metu fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas turėtų skirti kompleksinį reabilitacijos paslaugų kursą, kai reabilitacijos procedūros taikomos visoms probleminėms sritims“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjas Gediminas Toleikis.

Pradinė reabilitacija

Įprastai pirmas etapas – pradinė reabilitacija. Ambulatoriškai pagal sutrikimus skiriama iki 25 procedūrų, kai taikoma individuali ar grupinė kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažai. Procedūros atliekamos įstaigoje, kurioje konsultavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Pacientus gydant ligoninėje, gali būti skiriama pradinė stacionarinė reabilitacija. Ji apima individualias procedūras, prireikus ir psichoterapiją, klinikinio logopedo užsiėmimus. Procedūrų skaičių lemia vaiko būklė ir gydymo specializuotame skyriuje trukmė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai 31 tūkst. vaikų suteikta per 44 tūkst. pradinės reabilitacijos paslaugų už kone 4 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Per pastaruosius trejus metus šioms paslaugoms skirta fondo suma išaugo beveik 45 proc.

Stacionarinė reabilitacija

Po pradinės reabilitacijos FMR gydytojas gali nuspręsti, kad pacientui reikia tęsti gydymą ir skirti ambulatorinę reabilitaciją, kai stacionarinė nebūtina. O sudėtingais atvejais, kai paciento funkcijos labai sutrikusios, FMR gydytojas gali skirti stacionarinę reabilitaciją.

Atsižvelgiant į diagnozę ir funkcijų sutrikimo laipsnį, vaikams taikoma nuo 10 iki 100 dienų stacionarinė reabilitacija. Dėl tos pačios priežasties galimi 2 kursai per kalendorinius metus su ne trumpesne nei 3 mėnesių pertrauka tarp jų. Šių paslaugų galima vykti į bet kurią Lietuvos gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl jų teikimo vaikams.

Pasak G. Toleikio, stacionarinė reabilitacija įprastai skiriama tik po gydymo ligoninėje, bet vaikams gali būti skiriama ir negulėjus ligoninėje. Be to, vaikus, kaip ir itin sunkios būklės ligonius, antrinės ir tretinės stacionarinės reabilitacijos įstaigos turi priimti pirmiausia – prioriteto tvarka.

Pernai daugiausia vaikams prireikė stacionarinės reabilitacijos paslaugų dėl judamojo-atramos aparato pažeidimų, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, dėl kvėpavimo sistemos ligų. 7,5 tūkst. vaikų suteiktoms stacionarinės reabilitacijos paslaugoms apmokėti prireikė 13 mln. eurų iš PSDF. Per pastaruosius trejus metus jas gavusių vaikų skaičius išaugo 23 proc., o tam skirtos fondo lėšos – 75 proc.

Palaikomoji reabilitacija stacionare

Vidutiniškai 200 vaikų kasmet prireikia palaikomosios reabilitacijos. Ji skiriama dėl sunkių nervų sistemos, judamojo-atramos aparato, akių, ausų-nosies-gerklės ar kraujo ir limfos ligų, kai dėl jų vaikui nustatomas neįgalumas. 20 dienų palaikomoji reabilitacija šiems pacientams gali būti skiriama iki dviejų kartų per kalendorinius metus be pradinės medicininės reabilitacijos. Prireikus gydymo įstaiga skiria asistentą. Jis padeda reabilitacijos veiklose, kurių dėl negalios pacientas negali atlikti savarankiškai.

Kada galima vaiką lydėti?

Vaikus iki 8 metų į stacionarinės reabilitacijos įstaigas gali lydėti slaugantis asmuo. Su vyresniu vaiku galima vykti, jei jis yra neįgalus arba gydytojų konsiliumas nustato slaugos poreikį. Šiais atvejais ligonių kasos apmoka ir vaiko reabilitaciją, ir jį slaugančiojo nakvynę bei maitinimą. Tos pačios šeimos vaikus vienu metu gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo.

Vaikų stacionarinės reabilitacijos įstaigos

Vaikams stacionarinės reabilitacijos paslaugos teikiamos tik specializuotose vaikų reabilitacijos įstaigose ar jų padaliniuose. Šiuo metu ligonių kasų apmokamas stacionarines reabilitacijos paslaugas vaikams teikia Druskininkų, Elektrėnų, Kauno miesto ir rajono, Palangos, Utenos bei Vilniaus savivaldybėse įsikūrusios gydymo įstaigos.