Meilė ir seksas. Kas labiau rūpi moterims, o kas - vyrams?

 Šį pavasarį knygynuose pasirodys Viktoro Šapurovo ir Daivos Ausėnaitės knyga „Pokalbiai apie seksą“. Psichoterapeuto A. Adlerio idėjas savo kasdienėje praktikoje taikantis gydytojas psichoterapeutas, individualios analizės terapeutas, seksologas V. Šapurovas sako, kad seksas yra dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykių sudedamoji dalis, kuri kartais padeda, o kartais ir trukdo būti kartu. Jūsų dėmesiui ištrauka iš būsimos knygos.

Reklama

Vyrui iš pradžių moteris patinka fiziškai, po to jo širdyje gimsta jausmai. Moteris iš pradžių pamilsta, po to pajunta fizinę trauką. Moterims svarbi meilė, o vyrams - seksas. Kaip su tokiais skirtingais požiūriais į meilę ir seksą žmonės pradeda gyventi kartu? Kaip mes sukuriame šeimas?

Moters meilė – tai psichologinio artumo, saugumo jausmas, atsirandantis anksčiau už fizinį potraukį. Pagal psichoterapeutą A. Adlerį, gimęs kūdikis patiria didžiulį nesaugumo jausmą. Fiziškai ir psichologiškai jis yra visiškai priklausomas nuo tėvų. Kelias į savarankiškumą yra ilgas ir ne visi jį pasiekia net ir sulaukę brandos. Todėl moters jausmų pasaulis sudėtingesnis, painesnis, mažiau nuoseklus. Ir moters lūkesčiai priešingai lyčiai neretai būna nesuvokiami net ir jai pačiai.

Tačiau visai nesvarbu, kaip formuojasi meilės jausmas. Svarbiausia, kad tas jausmas atsiranda abiem ir žmonės patiria pilnatvės jausmą, jie myli.

Aišku, geriausia lytinius santykius pradėti su mylimu žmogumi. Jauni vyrai neretai siekia tik kūniško artumo, pamindami abipusio jausmo svarbą. Jeigu pirmieji lytiniai santykiai prasideda nuo nuotykio, pramogos, tai ateityje toks vyras rizikuoja turėti psichologinių problemų, gali ateityje būti ir fiziologinių sunkumų patirti erekciją, tai bus nulemta psichologinių sunkumų. Seksas nėra elementarus užsiėmimas, tai yra atsakingas veiksmas, jis turi būti susietas su jausmais. Tada jis yra džiaugsmingas, visavertis ir pakelia jausmus į meilės aukštumas.

Prisimenu vieną tokį išskirtinį susipažinimo ir meilės atvejį iš savo patirties. Pas mane lankėsi 21 metų vaikinas, jis jau turėjo ne vieną seksualinę partnerę, bet niekad neturėjo jausmų. Jo meilės suradimas buvo labai įdomus. Vieno vakarėlio metu gerai prigėręs su tokia pat prigėrusia mergina turėjo lytinius santykius. Jų jausmai užgimė po lytinio akto. Kitas jų lytinis aktas įvyko maždaug po pusmečio. Prabudus po tos nakties, jų bendravimas pradėjo vystytis pagal normalias psichologines taisykles. Kai reikia pažinti vienam kitą įvairiais dvasiniais aspektais, pajausti vienam kitą. Jis į mane kreipėsi, nes jam nepavyko pasiekti erekcijos su ta mergina. Pakliuvęs į meilės situaciją, jis pradėjo jausti kitokius pojūčius, nauji jausmai jį glumino. Prieš tai, kai nebuvo jausmų, jis naudojosi moterimis. O kai įsimylėjo, atsirado visai kitokie dalykai – atsakomybė, dalinimasis jausmu, patirtimi, džiaugsmu.

Nežiūrint teisiškai reglamentuotos lygybės, vis dar gyvename vyrų visuomenėje. Tokioje visuomenėje moteris yra labiau pažeidžiama, labiau priklausoma, fiziškai silpnesnė ir psichologiškai labiau engiama. Ar tai daro įtaką jos meilės jausmui?

Taip, sutinku dėl moters padėties visuomenėje. Moterys, gyvendamos tokiame pasaulyje, nuolat susiduria su didesniu ar mažesniu nuvertinimu, engimu, su būtinybe priklausyti nuo vyro įgeidžių, norų arba svajonių turėti moterį kaip nuosavybę, kaip garantuotą kūną. Jeigu vyras myli moterį ir svajoja apie seksą, ji turi svajoti tą patį. Gana dažnai yra taip mąstoma. Ji turi atitikti jo lūkesčius, pageidavimus.

Moteris, būdama mažiau saugi, gerokai labiau trokšta saugumo užtikrinimo pojūčių. Vyras gali užtikrinti ir patenkinti jos saugumo poreikį. Todėl vienas iš pirmutinių dalykų, svarbių merginai ar moteriai draugaujant su vyru, – tai saugumo pojūtis. Vyras šį pojūtį gali nesunkiai sukurti: apginti nuo chuliganų, šunų, nuo gyvenimo negandų, užtikrindamas finansinį stabilumą.

Dar moteriai svarbu, kad ji jaustų rūpinimosi ir garantijų stabilumą. Todėl ji siekia įžvelgti ateities garantijas vyro elgesyje, mąstyme, veiksmuose. Taip pat jai rūpi vyro požiūris į jos išvaizdą, jos moteriškąsias savybes. Jai svarbu, kiek ji patraukli, įdomi, kiek jam tinka. Visa tai kartu ir sudaro garantijas dėl ateities.

Blogiausia, kad vyrai net neįtaria, kiek dalykų prabėga moters galvoje, kai ji su juo susipažįsta. Atskleiskite, ką galvoja vyrai.

Tuo metu, kai vyras susipažįsta su moterimi, jis nelabai mąsto, nes vyras yra priklausomas nuo moters kūno. Vyrai ypač vertina moters patrauklumą. Moters jaunystė ir grožis yra neišgalvoti faktoriai, tai susiję su pasąmone. Vyrai nesąmoningai siekia surasti kuo jaunesnę, kuo gražesnę moterį. Kadangi jaunystė ir grožis asocijuojasi su sveikata. Biologine prasme tai turi gilų pagrindą.

Labai liūdna, ne visos gi manekenės... Nejaugi vyrams visai nerūpi jausmai?

Vyro jausmai atsiranda jau ilgokai pabuvus kartu. Moters supratimu, padraugavus (šypsosi). O dėl išvaizdos neverta nusiminti. Kiekvienas vyras turi savo grožio suvokimą. Ir kiekviena moteris yra ar bus neabejotinai kažkuriam pati nuostabiausia.

Jeigu į viską žiūrėtume per sekso prizmę, iš vyro pozicijų, tai tik visuomenės primestų normų dėka mes turime ilgalaikius santykius tarp vyrų ir moterų. Šiaip vyrai, „užstatę” jaunai gražiai ilgakojei vaiką, turėtų keliauti pas kitą dar gražesnę. Juk tokia vyro prigimtis?..

Jeigu nebūtų visuomenės ir jos sukurtų elgesio standartų, taip galbūt ir būtų... Kita vertus, ta akla paieška vis gražesnės veda prie absurdo. Pats vyras sensta. Vadinamosios „top modeliai” paprastai yra nesveikos, nes priverstos badauti, sukelti sau vėmimą. Šiuolaikinis grožio standartas turi daug liguistumo elementų. Nuolatinis badavimas ir vimdimasis daro įtaką moters psichologijai. Tokiai moteriai gali kilti sunkumų susigyventi su mintimi, jog ji sensta. Jai persitvarkyti iš „top modelio” į nejauną moterį bus labai sunku. „Top modelį” vedęs vyras negalės susitaikyti su vystančiu savo gražiausiosios grožiu. Žodžiu, tokios poros laukia dideli sunkumai.

Yra tokia nuostata, kad greitai sutikusi pasimylėti moteris kažkodėl tampa vyrui nepatraukli. Nors iš vyriškų mąstymo pozicijų – „iš pradžių seksas, po to susipažinkime”- viskas lyg ir būtų gerai.

Čia ir išryškėja vyrų ir moterų santykių didžiausias prieštaravimas. Jų visiškai skirtingi tikslai. Vyrai nori dvejopai – turėti seksualinį ryšį su mažai pažįstama moterimi, išsikrauti. O kartais jie nori užmegzti ilgalaikį ryšį. Atsitiktiniai santykiai vyksta tik su perkama moterimi.

Norėtųsi paprieštarauti, o kaipgi atsitiktiniai lytiniai santykiai? Čia juk niekas nieko neperka.

Jeigu lytiniai santykiai atsiranda anksčiau, nei vyras įsivaizdavo, kad tai galėtų būti, tai nėra gerai. Jis gali svajoti, kada tai turi įvykti. O jei moteris anksčiau,  nei jis įsivaizdavo, pasiūlo jam pasimylėti, jis, aišku, sutiks, tačiau moterimi gali nusivilti – tokie yra vyriško mąstymo subtilumai.

Vadinasi, yra logikos moters elgesyje, kai ji delsia ir visaip flirtuoja?

Neretai gali būti delsimas dėl delsimo. Moteris gali kaip ir norėti su juo mylėtis, bet kažkodėl delsia, nes jai pasakė, kad reikia neskubėti. Toks, sakyčiau, falšas tarp žmonių yra dažnas. Iš kitos pusės, kodėl ji nori taip greitai su juo sekso, jeigu tas noras dar neturi būti susiformavęs? Kur ji skuba? Jei moteris greitai nori padovanoti savo kūną vyrui, tai rodo jos norą pabėgti nuo nesaugumo jausmo. Iš tiesų moters viduje užkoduotas neskubėjimas mylėtis.

Nepamirškime, kad visuomenėje standartas, kada pradėti mylėtis, labai pasikeitė. Ir nežinia, kaip bus ateityje. Prieš dvidešimt metų normalu buvo pradėti mylėtis po pusmečio – metų draugystės, o kartais ir po vestuvių. Taip buvo normalu. Šiuo metu mėnuo - tai beveik maksimalus laikas. Ir šitie terminai galioja ne tik paaugliams, bet ir naujai susipažinusiems trisdešimtmečiams ar vyresniems.

Idealiuoju atveju meilė yra siekis suartėti dvasiškai ir fiziškai. Pats meilės aktas gali būti mechaninis veiksmas ir gali būti begalinė palaima. Palaima bus tik tada, jei abu vienodu ir abiem priimtinu tempu judės link fizinio artumo. Tikrai gan dažnai žmonės labai greitai „nužingsniuoja” nuo pažinties pradžios iki tikrojo jausmo. Tuomet visi stebisi, kaip greitai jie tapo tokie artimi. Bet kas per tą laiką įvyksta juose – jų galvose ir širdyse? Vadinasi, jų abiejų vidiniai laikrodžiai tiksėjo vienodai. Abu suprato, kad jau laikas paimti už rankos, apsikabinti, pasibučiuoti ir pasimylėti.

Vieni šį kelią nueina per kelias valandas, kitiems reikia mėnesių, o kai kam kelionė nutrūksta, nes kažkuris iš jų per greitai norėjo atsidurti lovoje ir neįsiklausė į kito norus.  Kai aistra įsižiebia kaip degtukas, verta pasvarstyti, kiek jūs pažįstate vienas kitą. Neadekvačiai greita meilės įvykių eiga rodo, kad kažkuriam, o gal ir abiem reikia skubiai išsigelbėti nuo nesaugumo jausmo.

Meilėje labai svarbu abipusė pagarba. Mergina gerbia jaunuolio geismą ir jo trauką, vaikinas gerbia jos norą neskubėti. Tai visuomet reikalauja laiko.

 Nežiūrint tų skirtingų lūkesčių, vyras ir moteris ima gyventi kartu. Kaip keičiasi toliau jų mintys, norai vienas kito atžvilgiu, lytinis potraukis?

Seksas negali egzistuoti lyg vakuume. Kaip skonis negali būti tik saldus ar kartus, ne mažiau svarbu, kada ir su kuo tu valgai, kur, ką užuodi, ką matai, iš kokių patiekalų pagamintas produktas. Taip ir seksas aplipęs visokiais socialiniais ir psichologiniais dalykais.

Jau pradėjus lytinį gyvenimą ir gyvenant šeimoje, moteriai prisideda ir poreikis matyti vyro dėmesį kaip seksualinei partnerei, suvokti, kiek ji jam patraukli. „Jei būsiu patraukli, jis manęs geis, vadinasi, nepaliks”, – galvoja dažna moteris. Vėl moteris siekia garantijų – sau ir vaikams.

Vaikai – žmonių meilės vaisius. Jie paprastai sujungia žmones, atsiranda nauja pusiausvyra, nauji interesai, poreikiai. Sutuoktinių meilė tampa nevienasmeniška. Ji tampa neatsiejama nuo meilės vaikams. Pora vienas į kitą ima žiūrėti per prizmę: „kiek vertas mano vyras ar žmona, galima suprasti iš to, kaip rūpinasi vaikais, ar sutampa mūsų požiūris į jų auklėjimą”.

Tai, kad moteriai gamta patikėjo vaikų užmezgimą, išnešiojimą ir gimdymą, dar labiau didina moters pažeidžiamumą ir priklausomybę. Visą nėštumo periodą, iki jo ir po jo moteris yra finansiškai ir dvasiškai priklausoma, ji turi turėti garantijas ir tam laikotarpiui. Moters saugumo jausmas susideda iš jos pačios ir jos būsimų vaikų saugumo jausmo. Žodžiu, moteriai reikia daug.

 Didelis skyrybų procentas rodo, kad vyro ir moters santykiai tapo problematiški. Šeimos institucija virsta atgyvena?

Tam, kad žmonės sugyventų šeimoje, jie turi abu to norėti. Jų pozicijos neturi būti labai skirtingos, nes jei žmogus įdės daug pastangų į savęs pakeitimą, jei jis gyvens su visiškai skirtingu partneriu ir bandys taikyti save pagal jį, ilgainiui ims jausti, kad praranda savo tapatybę. Tas papildymas, kai esame skirtingi, remiasi vidiniais panašumais.

Visada reikia siekti pusiausvyros, pusiausvyra šiandien dar nereiškia, kad ji bus ir po metų. Po metų reikės ieškoti naujos pusiausvyros. Moters kūne vyksta anatominiai pokyčiai, susiję su amžiumi, gimdymais. Vyrai patiria stresus, bedarbystę, turi susitaikyti su savo senėjimu. Atsiranda vaikai. Gyvenimas pilnas visokių dalykų. Nereikia galvoti, kad susituokus galima nustoti kovoti dėl partnerio. Dabartinė santvarka, leidžianti skirtis, yra tobula dėl to, kad galima būti laimingam ir nejausti visuomenės prievartos gyventi kartu. Iš kitos pusės, dabar norint būti kartu reikia daugiau pastangų, nes nuolat vilioja pagunda viską mesti, išsiskirti. Todėl visuomet vyrui reikia nepamiršti moters jausmų poreikio, o moteris turi prisiminti, kad vyrui svarbu kūniškas artumas.