Medikų darbo laiko ir atostogų trukmės suvienodinimas prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas pripažino, kad  Vyriausybės  2003  m.  rugsėjo  30  d.  nutarimu  Nr.   1195 patvirtintos  Darbuotojų,  kurių  darbo pobūdis yra  susijęs   su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (toliau  - Tvarka) 6 punktas (2009 m. balandžio 29 d.  redakcija) tiek, kiek jame sveikatos priežiūros specialistams,  teikiantiems sveikatos  priežiūros  paslaugas, ir kartu su  jais   dirbantiems darbuotojams,  kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba   dirba tomis  pačiomis  sąlygomis,  nustatyta  vienodos  trukmės   darbo savaitė  neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų  darbe patiriamą   skirtingą  protinę,  emocinę  įtampą,    prieštarauja Konstitucijos  94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam   teisinės valstybės  principui,  Darbo  kodekso 145 straipsnio  2   daliai.

Prieštaraujančiu minėtoms Konstitucijos nuostatoms, Darbo kodekso 167 straipsniui buvo pripažintas ir Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 patvirtintų Kai kurių kategorijų  darbuotojų, turinčių  teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir  šių atostogų trukmės (toliau - Sąrašas) 4 punktas (2009 m.  balandžio 29   d.  redakcija)  tiek,  kiek  jame  minėtiesiems    sveikatos priežiūros  darbuotojams nustatytos vienodos trukmės   kasmetinės atostogos neatsižvelgiant į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą nervinę, emocinę, protinę įtampą. Konstitucinis  Teismas  konstatavo, kad Darbo  kodekso   145 straipsnio  2  dalyje nustatytas teisinis reguliavimas   reiškia, jog,  siekiant  užtikrinti  darbuotojų teisės  turėti   tinkamas, sveikas  ir saugias darbo sąlygas (Konstitucijos 48 straipsnio  1 dalis)  įgyvendinimą,  sutrumpinto darbo laiko trukmė turi   būti diferencijuojama  pagal darbe patiriamą protinę, emocinę  įtampą.

Pagal  Konstituciją nustatant diferencijuotą darbuotojų darbo  ir poilsio  laiko  trukmę turi būti atsižvelgiama į darbo   aplinkos ypatumus,  o  sveikatos  priežiūros  darbuotojų  darbo   aplinkos ypatumai  sietini,  be  kita  ko, su  ligų  specifika,   pacientų sveikatos  būkle,  teikiamų  paslaugų pobūdžiu  ir   intensyvumu, sveikatos  priežiūros procese naudojamais būdais ir  priemonėmis. Buvo  pažymėta,  kad tam tikrų kategorijų  sveikatos   priežiūros darbuotojų  darbo pobūdis ir aplinka, tiesiogiai darantys   įtaką darbe  patiriamai protinei, emocinei įtampai, iš esmės   skiriasi nuo  kitų  kategorijų  sveikatos  priežiūros  darbuotojų    darbo pobūdžio ir aplinkos. Vyriausybė,  2003  m.  rugsėjo  30  d.  nutarimu  Nr.   1195 patvirtintos  Tvarkos 6 punkte sveikatos priežiūros  darbuotojams nustačiusi  vienodą  38  valandų darbo savaitę,  pažeidė,   Darbo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą darbo laiko trukmę diferencijuoti atsižvelgiant į darbuotojų darbe  patiriamą protinę,  emocinę  įtampą, taip pat konstitucinę  nuostatą,   kad Vyriausybė,  leisdama  teisės aktus, turi  laikytis   galiojančių įstatymų. Konstitucinis  Teismas taip pat konstatavo, kad pagal  Darbo kodekso  167 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą,  siekiant užtikrinti   sveikatos  priežiūros  darbuotojų  teisės     turėti tinkamas,   sveikas  ir  saugias  darbo  sąlygas    įgyvendinimą, kasmetinių  atostogų  trukmė  tam  tikrų  kategorijų    sveikatos priežiūros  darbuotojams turi būti skirtinga atsižvelgiant į   jų darbe   patiriamą  nervinę,  protinę,  emocinę  įtampą.

Taigi Vyriausybė,  2003  m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941   patvirtinto Sąrašo  4  punkte sveikatos priežiūros  darbuotojams   nustačiusi vienodos  36  kalendorinių dienų trukmės  kasmetines   atostogas, neatsižvelgdama į tam tikrų kategorijų darbuotojų darbe patiriamą skirtingą nervinę, emocinę, protinę įtampą, pažeidė Darbo kodekso 167  straipsnį, taip pat konstitucinę nuostatą, kad   Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų.

vlmedicina.lt