Gydytojas emigrantas rezidentams: „Gydytoju netapsi per 8 valandų darbo dieną“(2)

Prieš 7 metus baigiau rezidentūrą. Keista ir tuo pat metu įdomu skaityti, kaip nedaug kas pasikeitė ("Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais"). Tiesa, man Kauno klinikose dirbti ir rezidentauti neteko, tačiau Santariškių atmosferoje irgi buvo nemažai panašių niuansų ir iš kolegų girdėdavau tokius pat situacijų pavyzdžius ir prašymus, kaip minimus straipsnyje.

Reklama

Kyšiai, atlyginimai, komplikuotas bendravimas tarp palatos gydytojo ir rezidentų - visos problemos žinomos ir, pasirodo, nedaug kas pasislinko į gerąją puse. O gal ir niekas nepasislinko. Tačiau pokyčių labai norėtųsi. Tai leistų bent jau teoriškai pasvarstyti apie galimybę grįžti ir dirbti Lietuvoje, suteiktų malonių emocijų.

Nevienareikšmiškai vertinčiau tik vieną straipsnio mintį: ne vienas (geras) gydytojas rezidentas netapo gydytoju per 8 valandų darbo dieną ir du budėjimus per mėnesį. Galbūt taip galima tapti puikiu tesimo mediku ar socialinės medicinos gydytoju, gydytoju patologu. Klinicistui priklauso dirbti viršvalandžius. Šimtai ir tūkstančiai darbo valandų ir pamatytų pacientų išmoko, ta patirtis nepakeičiama ir po teorinių studijų metų būtina.

Ne, nesu už tai, kad rezidentas dirbtų juodą darbą kiekvieną sykį po budėjimo ir budėtų paromis iš eilės (nors pačiam tekdavo 10 ir daugiau parų per mėnesį), nesu už sistemišką Darbo kodekso pažeidinėjimą, tačiau likti po darbo dienos, po budėjimo prisieina, nes kitaip laiko trūksta. Norint tapti geru gydytoju tai neišvengiama. Nenoriu skaičiuoti, kiek kartų per savaitę ar per mėnesį - tai taip pat būtina, kaip studentui būtina išklausyti 10 000 ligonių plaučius, kol ką nors išgirs ir nebereikės mąstyti, kas tai. Per 8 valandų darbo dieną nė vienas chirurgijos rezidentas neišmoks savarankiškai operuoti, nė vienas terapeutas nepamatys pakankamai ligonių, kad pabaigęs rezidentūrą galėtų savarankiškai priimti sprendimus. Neargumentuoju tuo, kad taip visada buvo, taip darė mūsų mokytojai ar aš pats šitaip dariau. Tiesiog tai yra aksioma, tiesa, kurią gerai supranta kiekvienas patyręs gydytojas ir kurią sunku įsisąmoninti studentui.

Jokiu būdu nesu už tai, kad rezidentai būtų apkraunami popieriniu darbu, kad jie būtų išnaudojami ar sėdėtų prie dešimtmečių senumo kompiuterių. Rezidentai nusipelno gerų darbo sąlygų ir aplinkos, kuri suteiktų darbo patirties ir gerų emocijų. Be kyšių.