Pirmadienis, 2024.02.26
Reklama

Medikams užsienio kalbos mokėjimas – ne tik susikalbėti(1)

Zita Voitiulevičiūtė | 2012-06-25 01:05:46

Be anglų kalbos šiais laikais - nė žingsnio. Net valytoja turi mokėti anglų kalbą. Tokių ir panašių replikų girdime kasdien. Vis dėlto pagydyti žmogų galima ir apskritai be žodžių, bet ar to pakanka? Specialistų nuomone, aktyvėjant gydomajam turizmui ir vis tobulėjant gydymo metodams medikui, norinčiam nelikti užribyje, nepakanka kalbėti vien gimtąja ar viena užsienio kalba.

Medicinos studentai iš visų užsienio kalbų dažniausiai gilina anglų kalbos žinias, būtinas ne tik dėl didėjančio pacientų mobilumo, bet ir dėl galimybės sužinoti apie naujus gydymo būdus. Klaipėdos universiteto archyvo nuotr.

Dominuoja anglų kalba

Dauguma medicinos srities darbuotojų jau po kelių dešimčių metų be gimtosios, lietuvių kalbos, kalbės tik anglų kalba. Jeigu ir mokės kokią kitą, tai nebent tiek, kiek išmoko žaisdami kieme. Vidurinėse ir aukštosiose mokyklose dažniausiai dėstoma užsienio kalba - anglų.

Kaip pasakojo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė Natalja Istomina, pirmo kurso studentai per savaitę turi dvi akademines valandas užsienio kalbos paskaitų. Kituose kursuose jie gali pasirinkti užsienio kalbą kaip bendrauniversitetinį ar laisvai pasirenkamą sandą, kurio valandų skaičius priklauso nuo pasirinkto sando apimties. Dažniausiai šio fakulteto studentai iš užsienio kalbų dalykų pasirenka studijuoti anglų kalbą, nors turi galimybę mokytis ir vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų ar italų.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė Zita Aušrelė Kučinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad medicinos studentai universitete mokomi specialiosios anglų kalbos. Dalis studentų be jos gilina ir kitų kalbų žinias.

Pasak N. Istominos, būsimieji sveikatos srities specialistai užsienio kalbų mokosi tiek pat, kiek ir kitų sričių studentai. „Tačiau ateityje turėtų būti sustiprinta anglų kalba. Darbdaviai pageidauja gauti specialistus, gebančius bendrauti tiek angliškai, tiek rusiškai. Anglų kalba kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui, reabilitacijos, SPA, yra privaloma“, – sakė portalo pašnekovė.

Vis dėlto stojant į Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetą abiturientų užsienio kalbos žinių įvertinimas nėra išskiriamas, kaip sumuojamas balas. Atskirai anglų kalbos egzaminas nevertinamas ir stojant į Vilniaus universiteto medicinos rezidentūros studijas.

Natalja Istomina tikisi, kad ateityje būsiemieji medikai turės daugiau anglų kalbos paskaitų. Asmeninio archyvo nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, 2011m. pradžioje Lietuvoje gyveno 5,4 proc. rusų, 6,6 proc. lenkų. Daugelis iš jų laisvai bendrauja lietuviškai. Vis dėlto medicinos srities specialistai būtent šias kalbas darbe vartoja dažniausiai.

N. Istomina atkreipė dėmesį, kad rusų kalba medikams reikalinga dėl pagyvenusių Lietuvos pacientų arba turistų iš rusakalbių šalių, o anglų kalbos žinios ir įgūdžiai būtini prižiūrint pacientus iš Vakarų Europos ir kitų šalių.

„Tačiau kol kas tokių pacientų yra nelabai daug, ir didžioji dalis praktikuojančių ergoterapeutų, kineziterapeutų, slaugytojų nėra gerai įvaldę anglų kalbą. Kiek geresnė situacija su gydytojais. Dauguma jų kalba angliškai“, – pastebėjo N. Istomina.

Poliklinikose labiau reikia rusų kalbos

Sostinėje įsikūrusios „Centro poliklinikos“ padaliniuose kas mėnesį apsilanko 12-30 užsieniečių. Anot įstaigos direktoriaus pavaduotojos bendriesiems reikalams Vaivos Almašovos, angliškai kalbančių specialistų yra kiekviename padalinyje, todėl problemų suteikiant būtinąją informaciją ir medicinines paslaugas šioje įstaigoje kol kas nekilo.

„Dažnas užsienietis jau būna pramokęs kalbėti lietuviškai, kartais anglakalbius pacientus atlydi vertėjas. Sunkiau su tais, kurie ir patys angliškai kalba silpnai“, – sakė V. Almašova.

Kauno Kalniečių poliklinikos direktorė Virginija Gailienė tikino, kad vyresni nei 35-erių metų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai dažniau moka susikalbėti rusiškai, o ne angliškai. „Ir tai yra gerai, nes Kaune, kaip ir Klaipėdoje arba Vilniuje, gyvena daugiau rusų. Jeigu porą kartų per metus pasitaiko pacientų iš užsienio, poliklinikoje turime jaunų gydytojų, kurie padeda kitiems kolegoms susikalbėti su pacientais“, – sakė V. Gailienė.

Anot jos, kandidatui dirbti Kalniečių poliklinikoje svarbu ne mokėti anglų ar rusų kalbą, o būti kvalifikuotam gydytojui, turėti gerų atsiliepimų iš kitų gydymo įstaigų, noriai bendrauti su pacientais, būti iniciatyviu, ambicingu, siekti tobulėjimo. Panašiai yra ir „Centro poliklinikoje“. Priimant specialistą į šią sveikatos priežiūros įstaigą kriterijus mokėti anglų kalbą nėra lemiantis, tačiau pageidautinas, nes suteikia platesnes galimybes specialistui domėtis naujausiais profesiniais pasiekimais, bendrauti, rinkti informaciją, mokytis.

 Progresyviam medikui anglų kalba - būtinybė

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų atstovė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė įsitikinusi, kad jos atstovaujamoje gydymo įstaigoje visi gydytojai moka anglų kalbą, o kai kurie ir kitas – rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių.

„Mūsų klinikos - vienos iš didžiausių Lietuvoje, medikai jose yra itin aukšto lygio. Iš tūkstančių klinikų darbuotojų gal ir atsirastų keli, kurie nemoka anglų kalbos. Vis dėlto žmonės čia progresyvūs – jie vyksta į tarptautines stažuotes, konferencijas, skaito naujausius mokslinius straipsnius, tad jiems reikia tarptautinės, globalios kalbos žinių“, – dėstė G. Letukienė.

Anot Dariaus Jonučio, anglų ar vokiečių kalbų žinios yra vienas iš prioritetų, kviečiant naujus darbuotojus prisijungti prie jo vadovaujamo "Kardiolitos" kolektyvo. „Kardiolitos“ archyvo nuotr.

Privačiose įstaigose - viena iš sąlygų darbui

Bendrovės „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ direktorė medicinai Vida Kuliešienė mano, kad anglų kalba mediko darbe yra greičiau būtinybė, nei prabanga.

„Tai svarbu ne tik gydytojui. Ne mažiau anglų kalba reikalinga ir slaugytojų darbe. Šiuo metu ne toks retas dalykas sutikti užsienietį gydymo įstaigoje, nekalbant jau apie mūsų kliniką, kurią pasirenka nemaža dalis į šalį atvykstančių svečių ir užsienio šalių atstovybių darbuotojų. Kalba būtina ne tik norint tobulėti profesine prasme, sekant naujienas mokslo, farmacijos srityje. Gydytojo darbo kokybė ir rezultatas daugiausiai priklauso ir nuo gebėjimo pilnavertiškai bendrauti su pacientu, kai reikia surinkti išsamią anamnezę, komentuoti tyrimų rezultatus, išaiškinti gydymo pagrįstumą“, – sakė V. Kuliešienė.

Užsienio kalbų mokėjimas yra labai svarbi sąlyga priimant į darbą gydytojus bei slaugytojas į šią kliniką.

Panaši situacija yra ir privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „Kardiolita“. Jos generalinis direktorius Darius Jonutis teigė, kad šios sveikatos priežiūros įstaigos vardas gerai žinomas Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitai rusakalbei rinkoms.

„Šiuo metu „Kardiolita“ aktyviai rengia savo specialistus darbui su Vakarų rinkomis, tad anglų kalbos žinios visiems įmonės specialistams yra būtinos. Be medicininio turizmo glaudžiai bendradarbiaujame su draudimo bendrovėmis, siūlančiomis privačius sveikatos draudimus, kurių klientai neretai būna užsienio šalių piliečiai, atvykę dirbti į Lietuvą, todėl specialistams tenka gana dažnai prisiminti užsienio kalbą“, – aiškino D. Jonutis.

Anot jo, anglų ar vokiečių kalbų žinios – vienas iš prioritetų kviečiant naujus darbuotojus prisijungti prie „Kardiolitos“ kolektyvo, tad šiuo metu didžioji dalis personalo lengvai gali bendrauti su klientais bent dviejomis užsienio kalbomis.

 Užsienio kalba – ir darbui svetur

„Šiuo metu užsienio kalbos mokėjimas yra būtinas bendrojo išsilavinimo kriterijus. 2012 metų pradžioje, preliminariais Gyventojų registro ir Užsieniečių registro duomenimis, Lietuvoje gyveno 31 403 užsieniečiai. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje dirbančiam medikui gali tekti neretai susidurti su anglų kalba šnekančiais pacientais.

„Kalbos nemokėjimą tam tikrose sferose būtų galima kompensuoti dideliu profesionalumu ir ilgamete patirtimi, tačiau ši išlyga yra galima tik išskirtiniais atvejais“, - įsitikinęs bendrovės „EuroEra“ direktorius Vitalijus Kitinas. „EuroEra“ archyvo nuotr.

Užsienio kalba taip pat yra labai svarbus kriterijus medikui įsidarbinant užsienio šalyje. Jo darbas yra pagrįstas kasdieniu bendravimu su pacientais, jų problemų sprendimais, todėl sklandi ir suprantama mediko kalba yra privalomas šio darbo kriterijus. Kalbos nemokėjimą tam tikrose sferose būtų galima kompensuoti dideliu profesionalumu ir ilgamete patirtimi, tačiau ši išlyga yra galima tik išskirtiniais atvejais“, – savo įžvalgomis dalijosi personalo atrankos centro „EuroEra“ direktorius Vitalijus Kitinas.

Anglų kalba jau daugelį metų užima svarbiausios ir populiariausios kalbos vietą Europoje. Europos Sąjungos organizuojamose misijose dėl darbuotojų ir pacientų tautų įvairumo pirmenybė yra teikiama anglų kalbai. Tad, V. Kitino pastebėjimu, medikas, norėdamas išvažiuoti į misiją, turi būti pasikaustęs tvirtomis anglų kalbos žiniomis.

„Tačiau nepaisant dabartinio anglų kalbos paplitimo masto derėtų atsiminti, kad kalbų populiarumo tendencijos nėra pastovios ir nuolatos kinta, – pažymėjo V. Kitinas. – Tokios stipriai ekonomiškai išsivysčiusio ir Europoje pirmaujančios šalys kaip Vokietija, Austrija ar Šveicarija, kurios garsėja moderniai įrengtomis gydymo įstaigomis su įdiegtomis aukščiausiomis technologijomis, ieškodamos naujų darbuotojų vieną iš pagrindinių kriterijų pabrėžia sklandžios vokiečių kalbos mokėjimą. Per pastaruosius metus medicinos personalo poreikis vokiškai kalbančiose šalyse išaugo penktadaliu.“

Įdarbinimo agentūros „Medicor Careers“ konsultantė Laura Duksaitė įsitikinusi, kad, jeigu gydytojui Lietuvoje anglų kalba ir nėra labai būtina darbui su pacientais, tačiau ji neišvengiama gydytojui, siekiančiam nuolat kelti savo kvalifikaciją, ieškančiam naujų gydymo būdų.

„Anglų kalba yra būtina ir medikui, norinčiam išvykti dirbti į Skandinavijos šalis. Nors jose suteikiama galimybė mokytis vietinės kalbos, tačiau kursai dažniausiai vyksta anglų kalba. Kitaip yra su Vokietija. Norintys išvykti dirbti į šią šalį turėtų iškart mokėti vokiečių kalbą“, – sakė L. Duksaitė.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 1 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kokias klaidas dažniausiai daro maisto papildus vartojantys žmonės
Sunegalavę ar norėdami užkirsti kelią ligoms, dažnai pradedame vartoti vitaminus ar maisto papildus. Vaistininkai p...
Gydytojas ragina susirūpinti net nedidele opele burnos ertmėje
Vasario mėnuo, skirtas burnos vėžio profilaktikai, atkreipė dėmesio ir į burnos vėžį, vieną pavojingiausių burnos ertmės...
Menopauzė – egzistencinių pokyčių metas, kuriam galima pasiruošti iš anksto
Dažnai menopauzės metu moterys susiduria su dideliais kūno ir gyvenimo būdo pokyčiais, o tai dažnai tampa ir pasikeitusi...
Ryškūs sapnai, dingusi uoslė bei anksti žylantys plaukai gali įspėti apie neurologinę ligą
Neretai susitikę draugus, artimuosius ar kolegas ir išgirdę sakinį „O ką aš sapnavau!!!“ esame pasiruošę išk...
Kauno klinikose – naujas gydymo metodas pacientams, patiriantiems lėtinį skausmą
Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje pirmą kartą atlikta nauja skausmo valdymo procedūra – perkutaninė epiduri...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų