Medikai įspėja nepamiršti šernų ir kiaulių mėsos patikrinti dėl trichineliozės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, jog rudens ir žiemos mėnesiais, kai prasideda medžioklės ir kiaulių skerdimo sezonas, padidėja grėsmė užsikrėsti trichinelioze.

ULAC duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruotas 51 trichineliozės atvejis.   2001–2010 m. iš viso buvo užregistruota 465 žmonių trichineliozės atvejai, iš jų - 41 pavienis atvejis ir 42 protrūkiai. Per šiuos metus sergamumo trichinelioze rodiklis svyravo: didžiausias buvo 2001 ir 2009 m., mažiausias – 2005 ir 2007 m.  

Trichineliozė dažniau registruojama suaugusiems žmonėms, tačiau šia sunkia liga taip pat užsikrečia ir serga vaikai. Per dešimt metų trichinelioze iš viso sirgo 73 vaikai iki 18 metų amžiaus (15,6 proc. visų trichineliozės atvejų). Kaimo gyventojai serga dažniau nei miesto gyventojai.

Židinių epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Žmonių trichineliozės protrūkių priežastis dažniausiai yra smulkiuose namų ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. 2001–2010 m. duomenimis, 57,2 proc. visų protrūkių įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos. Šerniena yra antra labiausiai paplitusi trichineliozės priežastis Lietuvoje (23,6 proc.). 2001 m. viename židinyje trichinelioze susirgo 69 asmenys, 2009 m. – 107 asmenys, vartoję maistui infekuotą trichinelėmis šernieną.

Dideli miškai šalyje leidžia egzistuoti daugybei įvairių laukinių gyvūnų, todėl trichinelių gyvavimo ciklas yra lengvai išlaikomas. Šernų trichineliozė yra tolygiai pasiskirsčiusi visoje Lietuvos teritorijoje, o kiaulių – daugiau Pietryčių Lietuvos rajonuose.  

Pagal Lietuvos teisės aktus, visų paskerstų kiaulių ir sumedžiotų šernų mėsa turi būti tiriama dėl trichinelių nustatymo. Šiuo metu Lietuvoje yra naudojami du trichinelių nustatymo metodai: trichonoskopija (kompresinis) ir dirbtinio virškinimo metodai. Tačiau epidemiologiniai duomenys rodo, kad vis dar pasitaiko, kad kiauliena iš smulkių ūkių ir sumedžiotų šernų mėsa, naudojama nepatikrinta.

Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia valgydamas nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną, kurios raumenyse yra trichinelių lervų. Trichineliozė žmonėms pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais.

Kaip išvengti užsikrėtimo trichinelioze?

Žmonės maistui turi vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną ir šernieną.

Visa skerdiena turi būti tikrinama dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą, galima vartoti mėsą maistui. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama. Trichinelių lervos yra labai atsparios. Sušaldytos iki -18°C mėsoje trichinelių lervos žūna per 10 dienų. Sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūna tik viršutiniuose sluoksniuose. Net verdant ar kepant didelius gabalus, jų viduje trichinelės išlieka gyvos.

Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau kilus įtarimui dėl mėsos kokybės, galima paprašyti, kad būtų  parodytas veterinarijos laboratorijos spaudas ant mėsos.

Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pelės žiemai subėgdamos į gyvenamuosius namus, pavasarį – į laikus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams, ir atvirkščiai. Todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus, nuo kurių dažniausiai ir užsikrečia kiaulės, nutrijos ir kiti gyvūnai. 

Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Todėl sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.

ulac.lt