Medikai atsuka nugaras kaimui
Kai kuriose šalies ambulatorijose šeimos gydytojai dirba vos kelis kartus per savaitę. Rajonų gyventojų sparčiai mažėja, medikai sensta, o likusiems kaimų gyventojams medicininė priežiūra gali tapti neprieinama. Neigiamos tendencijos ryškėja jau dabar – ne visos šalies ambulatorijos turi kasdien dirbančius šeimos gydytojus, rezidentų į rajonus prisivilioti taip pat nepavyksta.
Gydytojo nėra ir nebus
Visoje Švenčionių rajono savivaldybėje, turinčioje beveik 30 000 gyventojų, veikia vos dvi ambulatorijos – Adutiškyje ir Kaltanėnuose. Pastarojoje šeimos gydytojas dirba du kartus per savaitę, o Adutiškyje – tik kartą. Vietiniai gyventojai skundžiasi, kad medikai kaimuose pasirodo per retai: prireikus skubios pagalbos, tenka laukti savaitę arba vykti į Švenčionių polikliniką.
„Ambulatorijoje susidaro didelės eilės, kartais laukiu ne vieną valandą, kol patenku pas gydytoją. Dar blogiau būna tuomet, kai dėl konsultacijos turiu važiuoti į Švenčionis – autobusai kursuoja vos kelis kartus per dieną. Ryte išvažiuoji į miestą ir tik vakare grįžti. Žiemą, kai taip šalta, tai ypač didelė problema“, – kalbėjo Adutiškio seniūnijos gyventoja Ona Blaževičienė.
Miestelyje besilankančiai šeimos gydytojai tenka didelis krūvis: ji vyksta ir pas namuose jos laukiančius ligonius. Rajonų gyventojams sparčiai senstant ir dažniau sergant, mediko pagalbos laukti kartais būna ypač sunku.
„Niekada negali žinoti, kada tave ištiks nelaimė – susirgsi, nugriūsi ir lauksi savaitę. Nors 30 km iki miesto nėra daug, bet jeigu neturi kuo nuvažiuoti? Ką tada daryti? Ten tavęs juk irgi niekas išskėstomis rankomis nelauks“, – piktinosi pensininkė.
Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyr. gydytojas Vytautas Vaitkevičius paaiškino, kad gyventojų kaimo vietovėse likę labai mažai, todėl nė vienas medikas nenori jose lankytis dažniau ar atidaryti privataus kabineto – juk jų atlyginimas priklauso nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus.
„Adutiškio seniūnijoje yra apie 1 100, o Kaltanėnų – 400 gyventojų. Kasdien negalime vežioti gydytojų į kaimus – tiek ir medikų neturime. Kaltanėnuose neturėtų būti net medicinos punkto, nes tai tiesiog nuostolinga“, – kalbėjo vyr. gydytojas.
Anksčiau Kaltanėnų ambulatorijoje kasdien dirbusi šeimos gydytoja atidarė privatų kabinetą Švenčionėliuose. „Ji spjovė į kaimo visuomenę, nes suprato, kad dirbdama ambulatorijoje daug neuždirbs. Visi šeimos gydytojai nori pinigų, todėl mes vėl turime vežioti į Kaltanėnus mediką iš Švenčionėlių“, – aiškino V.Vaitkevičius. Jis teigė, kad mažų ambulatorijų išlaikymas Švenčionių PSPC kainuoja „velniškus pinigus“, pavyzdžiui, Adutiškio ambulatorijos išlaikymas atsieina 50 00 Lt per mėnesį. „Nėra gydytojo kasdien ir nebus. Stengiamės finansuoti, kiek pajėgiame, tačiau medikų trūksta visoje
šalyje“, – pabrėžė Švenčionių PSPC vyr. gydytojas.
Išnyks evoliucijos būdu
Kituose šalies rajonuose situacija dar ne tokia tragiška, tačiau sparčiai blogėja. Pavyzdžiui, Molėtų rajone esančių Valkininkų ambulatorijoje šeimos gydytojas dirba du kartus per savaitę, tačiau prireikus skubios mediko pagalbos vietiniai gyventojai gali nuvykti į netoliese esančią Alantą ar Molėtus.
„Kol kas situacija stabili, tačiau įdarbinus kelis naujus gydytojus, darbai vyktų dar geriau. Mums trūksta bent dviejų medikų, ieškome jų, tik norinčiųjų neatsiranda. Mūsų valstybė nelabai rūpinasi, kad ligoniams medicininė paslauga būtų prieinama – paruošia gerus specialistus, tačiau nesugeba jų išlaikyti Lietuvoje“, – teigė Molėtų PSPC direktorės pavaduotoja Audronė Aleksiejūnienė.
Ukmergės rajone veikia septynios ambulatorijos – tik vienoje iš jų trūksta nuolat dirbančio šeimos gydytojo. „Kol kas gyventojai gali kasdien gauti medicinos pagalbą, tačiau ateityje ši problema atsiras ir pas mus. Gyventojų kaimuose sparčiai mažėja, sensta ne tik jie, bet ir medikai. Du iš šešių šeimos gydytojų yra pensinio amžiaus. Molėtuose dirbanti jauna medikė turi 1 600 ligonių – kaip išvaryti ją dirbti į kaimą, kai ten yra vos 600–900 gyventojų?“ – retoriškai klausė Ukmergės PSPC vyr. gydytoja Janina Galiauskienė.
„Kai kurie gydytojai dar prisimena savo misiją, o pabandykite ambulatorijoje pasodinti Seimo narį ir liepti jam dirbti už 3 000 Lt. Didžioji dalis medikų pensininkai, kiek jie temps? Šeimos gydytojai evoliucijos būdu išnyks tokiuose rajonuose“, – neabejojo Kupiškio r. sav. PSPC direktorė Dovilė Kulbokienė.
Pasak kalbintų rajonų PSPC vadovų, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, ateityje ambulatorijos nepajėgs išsilaikyti – teks prašyti savivaldybių, kad šios skirtų papildomą finansavimą.
Sveikatos apsaugos ministerija, teigdama, kad „pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kaimiškose vietovėse buvo ir yra jų prioritetas“, į šių rajono problemų sprendimą nesikiša, nes esą už ambulatorijų darbo organizavimą yra atsakingas tik įstaigos vadovas ir jos steigėjas, tai yra savivaldybė. Lėšas ambulatorijoms išlaikyti skiria ligonių kasos – sumos dydis priklauso nuo prie ambulatorijos prisiregistravusių gyventojų skaičiaus.
Nevilioja butas ir atlyginimas
Pasak Varėnos PSPC vyr. gydytojo Stasio Ilginio, pustuščių kaimo ambulatorijų problema būtų išspręsta, jeigu pavyktų į jas prisivilioti jaunų medikų. Varėniškis teigė jau trejus metus bendraujantis su Lietuvos universitetais, ruošiančiais šeimos gydytojus, tačiau prošvaisčių lig šiol nematyti. „Rezidentų atsakymas toks – neieškok kvailių, kam mums čia važiuoti. Nei siūlomas geras atlyginimas, nei butas, nei gamta jų nevilioja. Kaip man yra pasakę, visi rezidentai yra turtingų tėvų vaikai: jie turi butus Kaune ir Vilniuje, ten pat dirba arba lekia į užsienį, kai kurie jau ir šeimas sukūrę“, – pasakojo S.Ilginis. Nuo praėjusių metų vasario būsimiems šeimos gydytojams buvo siūlomas trijų kambarių butas su baldais Varėnoje – nė vienas rezidentas pasiūlymu nesusidomėjo. „Bent vieno šeimos gydytojo trūksta Marcinkonių ambulatorijai – ten medikas dirba tik du kartus per
savaitę“, – sakė Varėnos PSPC vyr. gydytojas.
Šalčininkų PSPC direktorė Laimutė Sliževska pripažino, kad jie šiandien pat galėtų įdarbinti net 2–3 šeimos gydytojus. „Tačiau jaunimas net nenori apie tai klausyti“, –apgailestavo L.Sliževska.
Anksčiau Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Inesa Žeimė „Valstiečių laikraščiui“ teigė girdėjusi, kad rezidentams siūlomi net būstai, tačiau nė vienas kolegų pasiūlymu nepasinaudojo. Jų atlyginimai Lietuvoje siekia apie 1 000 Lt, taip pat jie gauna maždaug 1 200 Lt stipendiją. Nusprendusieji emigruoti į kitas valstybes uždirba keliolika kartų daugiau.
Daiva Šalc
