Mažas vaikas ir televizorius – kaip išvengti neigiamos įtakos
Klausimas. Auginame pusantrų metų sūnų ir kuo toliau, tuo labiau aštrėja leidimo/neleidimo žiūrėti televizorių klausimas. Patys beveik jo nežiūrime, pirmaisiais savo gyvenimo metais jo įjungto nematė ir sūnus. Su išdygusiais pirmaisiais dantukais iškilo poreikis juos valyti. Tai sūnui keldavo didelį nepasitenkinimą ir nesutikimą. Po mėginimų tai daryti įvairiausiais būdais, šepetukais ir pan., pabandėm įjungę televizorių (tik gerietišką animaciją). Nuo to laiko dantų valymas – vienas mėgiamiausių sūnaus užsiėmimų. Daugiau įjungto televizoriaus faktiškai nemato.
Artėjant vedimo į darželį laikui pradeda kilti klausimas, kaip apskritai elgtis dėl televizoriaus? Mūsų manymu, yra labai daug agresyvių ir nelabai tinkamų animacinių filmukų, kurių, iš vienos pusės, nelabai norisi leisti žiūrėti, dėl juose rodomo smurto, o, iš kitos pusės, nuogąstauji, ar nebus sūnui sunku adaptuojantis prie bendraamžių. Pavyzdžiui, kai visi bėgios „spidermenais“, o tavo sūnus neturės „žalio“ supratimo, kas jis toks.
Kaip elgtis tokiais atvejais, kai, iš vienos pusės, nori apsaugoti vaiką nuo žalingų pramoginių produktų (TV, interneto kanalais), o, iš kitos, neapsunkinti jo socializacijos bendraamžių tarpe.
Iš anksto dėkui už atsakymą! Gražios dienos! Marius.
Atsakymas:
Ačiū, Mariau, už aktualią temą. Gal ne visiems skaitytojams aišku, ko čia nerimauja „keistuolis“ tėvelis, todėl tuo pačiu priminkim, kokią žalą ikimokyklinukams daro televizoriaus žiūrėjimas.
Amerikiečių autorius Dž. A. Vilkinsas savo knygoje „Atpraskite nuo televizoriaus“ pateikia duomenis, kad TV per valandą parodo 9 smurto aktus, o vienai vaikiško multfilmo valandai tenka net 21 smurto aktas. Tokiu būdu 14 metų tipinis amerikiečių vaikas jau būna matęs 11 000 (vienuolika tūkstančių!) nužudymų. Statistiniai duomenys pas mus tikriausiai būtų panašūs. Aš, pritardama Mariui, dar pridurčiau, kad ir vaikiškuose filmukuose būna apstu smurto (pvz., „Tomas ir Džeris“, „Pokemonai“ ir kt.) Vaikai yra imlūs tam, ką mato, ir taip išmoksta agresyvaus elgesio.
Jaunesnieji ikimokyklynukai (iki 4 metų) visa, kas rodoma TV ekranuose, priima už teisybę. Šiuo laikotarpiu jie intensyviai aiškinasi, kaip funkcionuoja pasaulis. Ir ką sužino? Kad pasaulyje gyventi yra nesaugu. Kad dėl išlikimo reikia kovoti. Ir šios nuostatos užsifiksuoja pasąmonėje, nes tokio amžiaus vaikai dar neturi mąstymo įgūdžių.
Prisiminkime, kad vienas iš bazinių sėkmingų žmonių įsitikinimų yra „Pasaulis yra OK“* , kur OK – viskas gerai (mažai, labai mažai žmonių apskritai turi tokią nuostatą). Suprasdami tai, tikrai nesijuoksime iš tokių tėvelių, kaip jūs, Mariau, rūpinimosi, kad vaikai kuo mažiau žiūrėtų TV. Nuo kūdikystės stebimos smurto scenos ne tik didina vaikų baimes ir/ar agresyvumą, stabdo vystymąsį, bet ir turi neigiamos įtakos tolesniam jų gyvenimui.
TV žiūrėjimas yra patogus daugumai tėvelių, nes priverčia vaikus tylėti, tačiau būtent tai slopina jų kalbos vystymąį, mąstymą. Pastebėta, kad televizorinukai praranda domėjimąsi kūrybiškais žaidimais, mažiau juda, o tai įtakoja vangų kūrybinių gebėjimų, intelekto vystymąsi.
O dabar grįžkime prie laiško. Jūs, Mariau, visa tai suprantate ir sąmoningai pirmaisiais vaiko metais neleidote jam žiūrėti televizoriaus. O ir dabar savo sūneliui parenkate gražius filmukus. Teisingai darote. Kita vertus, nuogąstaujate, kad vaikui, nemačiusiam populiariųjų filmukų, gali būti sunku bendrauti su kitais vaikais darželyje.
Prisiminkim, kad iki 4 metų vaikai paprastai nežaidžia bendrų žaidimų. Net ir darželyje, būdami kartu, jie žaidžia po vieną. Tik vėliau vis svarbesnė taps bendra veikla su kitais vaikais. Jei šiuo metu iškils klausimas apie jam nežinomą tarp kitų vaikų populiarų herojų, jau bus galima kartu pažiūrėti ir „ne tokį gerą“ filmuką. Po to aptarsite, ką matėte, kas buvo svarbu ir reikšminga. Raginsite vaiką reikšti savo nuomonę ir vertinti matytus veikėjus bei jų veiksmus. Svarbu, kad vaikas mokysis vertinti. Tai pravers jam ateityje.
Be to, jūs galite ieškoti ir surasti kitus tėvelius bendraminčius ir kartu organizuoti renginius, kuriuose dalyvausite su vaikais. Čia jūsų mažylis bus tarp tokių pat, kaip ir jis, gyvenančių be televizorinio smurto. Jei esate aktyvus ir jums rūpi, kokioje visuomenėje gyvens jūsų vaikai, galite ieškoti būdų, kaip įtakoti TV redakcijas, kad rodytų „gerietiškus“ filmus. Kai rūpi, sugalvoti galima daug ką. Net jei ne viskas šimtu procentu pavyks, taip kaip norėtųsi. Tačiau ir tos nedidelės pergalės bus svarbios. Ir jums, ir jūsų vaikui.
Sėkmės auginant sėkmingą ir laimingą Žmogų!
*Nustatyta, kad pagrindinės sėkmingų žmonių nuostatos yra keturios: 1) aš esu OK, 2) kiti yra OK, 3) pasaulis yra OK, 4)Dievas yra OK.
Linga Švanienė,
psichologė, NLPt psichoterapeutė
Susiję straipsniai
