Maudyklų vandens kokybės stebėsena: naujovės ir aktualijos

Artėjant birželio 1-ajai, maudymosi atviruose vandens telkiniuose sezono pradžiai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras surengė praktinį seminarą „Maudyklų vandens stebėsenos ir paplūdimių administravimo aktualijos“.

Reklama

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto Vaido Palionio, vandens kokybės neatitikimų prevencija svarbi nuolat. Kaip ir kasmet, šį, sveikatingumo metų, maudymosi atviruose telkiniuose sezoną bus skiriamas reikiamas dėmesys. Juolab, kad siekiant tikslų įgyvendinimo, dirba ne viena institucija; pavyzdys – visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos specialistų tobulinimosi renginys bei nuolatinis darbas, skirtas visuomenei sveikatinti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas pastebi: užtikrinant vandens telkinių, naudojamų visuomenės rekreacijai, kokybę, gerų rezultatų pasiekiama bendradarbiaujant visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos bei savivaldybių specialistams. Maudyklų būklė iš dalies atspindi ir sveikatingumo, ir bendrosios kultūros lygį šalyje.

Teorija, žinios, praktika

Gražvydė Norkienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja, supažindino su 2012 m. mūsų šalies ataskaita, pateikta Europos Komisijai. Daug dėmesio seminare skirta pasirengimo šių metų sezonui bei maudyklų administravimo klausimams. Maudyklų vandens kokybės valdymas ir maudyklų priežiūra svarbi sritis; taip visuomenė apsaugoma nuo atsitiktinės arba nuolatinės taršos maudymosi zonose arba netoli jų.

LR Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pristatė Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (AIVIKS). Ja naudojantis, maudyklų vandens stebėsenos duomenų valdymas tampa paprastesnis, o informacija visuomenei – prieinamesnė. Praktinėje seminaro dalyje supažindinta, kaip naudotis AIVIKS duomenimis bei teikti ataskaitas. Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi savivaldybės prašymą tapti sistemos duomenų teikėja, suteikia galimybę prisijungti prie sistemos. Praktiniai naudojimosi sistema įgūdžiai, teigia seminaro dalyviai, – ypač vertingi.

Šią sistemą Aplinkos apsaugos agentūros specialistai sukūrė įgyvendindami projektą „Aplinkosauginės informacijos elektroninių paslaugų išvystymas“, finansuotą ES Struktūrinių fondų bei LR bendrojo finansavimo lėšomis, pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ Vp2-3.1-2IVPK-03-V priemonę „Intelektualios valdymo sistemos“.

AIVIKS: prieinama visuomenei, patogu specialistams

Stebėsenos duomenų kaupimas yra viena iš prielaidų didinti puikios ir geros kokybės maudyklų skaičių. ES valstybės narės privalo užtikrinti, kad iki 2015 m. maudymosi sezono pabaigos visi maudyklų vandenys būtų bent patenkinamos kokybės.

Duomenys AIVIKS kaupiami ir sisteminami patikimai, jais vadovaujantis patogu rengti ataskaitas ES ir ir mūsų šalies institucijoms, – paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Informacinių sistemų vystymo skyriaus vedėja Indraja Elžbieta Germanaitė. Sistema yra įrankis duomenims skelbti, o vartotojas gali pasiimti tą dalį, kuri jam reikalinga. Naudojantis AIVIKS priemonėmis, galima tiesiogiai elektroniniu būdu įkelti duomenis į sistemą, taip užtikrinant informacijos prieinamumą visuomenei. Informacija yra apie šias sritis: oras, vanduo, gyvoji gamta, kraštovaizdis, atliekos, cheminės medžiagos, aplinkosauginės priemonės, klimato kaita. Galima atsisiųsti duomenis apie aplinkos kokybę, aplinkos taršą ir taršos objektus, parengtas ataskaitas apie aplinkos taršą ir antropogeninę taršą bei erdvinius duomenis (žemėlapius). Institucijoms, kurios pateikia informaciją, AIVIKS palengvins darbą. Teikiant stebėsenos duomenis, dalis metinės ataskaitos užpildoma automatiškai, kompetentingoms institucijoms informacija pateikiama operatyviai, yra galimybė kaupti oro ir vandens tyrimų duomenis nekuriant savo informacinės sistemos. Savivaldybių specialistai gali operatyviai gauti informaciją apie aplinkos būklę tam tikroje teritorijoje. Visuomenei tai prieiga prie daugelio įdomių ir svarbių dalykų, kurie leidžia suprasti, kodėl svarbu rūpintis gamta ir aplinka.

Visuomenės sauga  

Seminare diskutuota apie priemonių, kurios mažintų riziką visuomenės sveikatai, veiksmingumą. Prie vieno telkinio esančių kelių maudyklų vandens kokybė gali būti tiriama imant mėginius vienoje vietoje ir vertinimas atliekamas visos grupės maudykloms. ES reglamentuoja, kad maudyklų vandens mėginiai būtų imami ne daugiau kaip 10 dienų iki sezono pradžios.

Puiki vandens kokybė pastaraisiais metais nustatyta Marijampolės ir Telšių apskričių maudyklose, Panevėžio apskrityje puikios kokybės maudyklų – 42 proc. ir 42 proc. geros kokybės.

Aptariant paplūdimių ženklinimą ir informacijos bei rekomendacijų lankytojams pateikimą, buvo pasidalinta patirtimi ir idėjomis. Vadovaujantis EK direktyva, mėginių per sezoną gali būti keturi vietoje mūsų šalyje iki šiol buvusios praktikos – aštuonių per sezoną. Tačiau, priimant savivaldybių lygiu sprendimą maudyklas tirti rečiau, pabrėžė Gražvydė Norkienė, yra didesnė neatitikčių įvertinimo laiku rizika. Vandens kokybės stebėsenos kalendorius, akcentuota renginyje, nesikeičia ir laikinai uždarius maudyklą. Jei tarša bei neatitiktis nustatoma sezono pabaigoje, mėginys paimamas ir sezonui pasibaigus.

Maudyklų stebėsena ES

Vandens kokybė 27-iose ES šalyse stebima apie 21 tūkst. maudyklų, iš kurių du trečdalius sudaro priekrantės vandenys ir vieną trečdalį – vidaus vandenys. Stebimų maudyklų skaičius nuo 1990 m. iki 2012 m. didėjo: 1990 m. stebėta 7 539 visų vandenų maudyklų, o pernai – jau 20927. Didžiausias skaičius maudyklų 2012 m. buvo Italijoje (5 504), Prancūzijoje (3 315), Graikijoje (2 155), Ispanijoje (2 150), Vokietijoje (2 322).

Lietuva maudyklų vandens kokybės ataskaitas teikia nuo 2004 m., ir įteisintų, tinkamų maudyklų skaičius nuo 2004 m. labai padidėjo: jei 2004 m. buvo 67 maudyklos (14 priekrantės ir 53 vidaus vandenų), tai 2012 m. – 114 maudyklų (16 priekrantės ir 98 vidaus vandenų). Tai sudaro tik apie 0,5 proc. visų ES stebimų maudyklų. Tyrimų duomenimis, puikios kokybės vanduo yra visuose stebimuose Kipro, Liuksemburgo ir Maltos paplūdimiuose. 70 proc. stebimų Lietuvos maudyklų vandens kokybė atitinka vadinamuosius gairinius reikalavimus (Estijos – 65 proc., Latvijos – 45,7 proc.).

ES valstybės narės kasmet iki gruodžio 31 d. pateikia ataskaitas Europos Komisijai, o ši visų ES maudyklų vandens sąlygų įvertinimą skelbia (https://ec.europa.eu/environment/water/index_en.htm) prieš kiekvieno maudymosi sezono pradžią. Taip informuojama apie praėjusių metų maudymosi zonų vandens kokybę. Ataskaitoje yra ir maudyklų ankstesnių sezonų vandens kokybės vertinimas nuo 1990 metų. Yra duomenys apie maudymosi sezoną įvairiose šalyse, vandens užterštumą,  neigiamo poveikio sveikatai grėsmę ir kt.

Seminaras „Maudyklų vandens stebėsenos ir paplūdimių administravimo aktualijos“ buvo skirtas savivaldybių gydytojams, visuomenės sveikatos biurų vadovams ir darbuotojams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių institucijų atstovams, atsakingiems už paplūdimių ir maudyklų administravimą, teikiantiems maudyklų vandens kokybės duomenis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras