Makšties infekcijos: per dažnas intymios zonos prausimas gali didinti riziką

Makšties infekcijos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į gydytoją akušerį-ginekologą, tačiau ne visais atvejais prireikia gydymo. 

Pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytojos akušerės-ginekologės Eglės Bareikienės, svarbiausia – ne pats radinys, o moters savijauta ir simptomai, todėl sprendimas visada priimamas individualiai, įvertinus konkrečią situaciją.

Įprastai moterims diagnozuojamos trys pagrindinės makšties infekcijos: bakterinė vaginozė, grybelinė infekcija (kandidozė) ir trichomonozė. Gydytoja akušerė-ginekologė paaiškina, kad didžiausią įtaką jų atsiradimui turi antibiotikų vartojimas, hormonų svyravimai, stresas ar nusilpęs imunitetas. Taip pat svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip netinkami higienos įpročiai, nauji ar keli lytiniai partneriai, didelis cukraus kiekio vartojimas.

„Dažniausiai viskas prasideda nuo makšties mikrobiotos pusiausvyros sutrikimo. Sumažėjus gerųjų bakterijų – laktobacilų – kiekiui, atsiranda palanki terpė daugintis kitiems mikroorganizmams, todėl pasireiškia infekcijai būdingi simptomai“, – pasakoja gydytoja.

Svarbu žinoti, kad makšties infekcijos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir ne visos jos yra susijusios su lytiniu gyvenimu. Pavyzdžiui, grybelinė infekcija gali atsirasti ir lytinių santykių neturėjusioms merginoms.

Kaip atpažinti dažniausias infekcijas?

Makšties infekcijos pasireiškia skirtingais simptomais, kuriuos svarbu gebėti atpažinti. Grybelinė infekcija dažniausiai sukelia stiprų intymios zonos niežėjimą ir deginimą, atsiranda balkšvos, varškę primenančios išskyros. Diskomfortas gali sustiprėti šlapinantis ar lytinių santykių metu.

„Bakterinė vaginozė nėra klasikinė infekcija – tai mikrofloros disbalansas. Jai būdingos pilkšvos, skystesnės išskyros ir nemalonus, žuvies kvapas. Kitaip nei kandidozė, bakterinė vaginozė retai sukelia stiprų niežėjimą ar paraudimą, todėl moterys šį sutrikimą kartais ignoruoja“, – sako E. Bareikienė.

Tuo metu trichomonozė dažniausiai pasireiškia gausiomis, putotomis, gelsvai žalsvomis išskyromis, nemaloniu kvapu, niežėjimu ar deginimu. Kai kuriais atvejais gali atsirasti skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu, tačiau daliai moterų simptomai būna labai nežymūs arba visai nepastebimi.

Negydomos infekcijos gali sukelti komplikacijų

Diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus ir atlikus makšties tepinėlio tyrimą. Prireikus taikomi ir tikslesni molekuliniai tyrimai, leidžiantys identifikuoti konkretų sukėlėją.

Gydytoja akušerė-ginekologė atkreipia dėmesį, kad gydymas būtinas tada, kai pasireiškia simptomai arba nustatomos lytiškai plintančios infekcijos. Tačiau dalis mikroorganizmų gali būti natūrali makšties mikrofloros dalis, todėl vien jų aptikimas dar nereiškia ligos.

Daugeliu atvejų pakanka vietinio gydymo – makšties ovulių ar kremų, tačiau sudėtingesniais ar pasikartojančiais atvejais gali būti skiriami ir geriamieji vaistai.

„Negydytos infekcijos gali sukelti rimtesnių problemų – plisti į kitus lytinius organus bei šlapimo takus, didinti nevaisingumo riziką, komplikuoti nėštumo eigą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančias infekcijas – dažniausiai jos kartojasi dėl nepašalintų priežasčių: sutrikusios mikrofloros, dažno antibiotikų vartojimo, hormonų pokyčių ar lėtinių ligų. Kartais problema gali būti ir per trumpas ar netinkamas gydymas“, – teigia E. Bareikienė.

Daugiau nėra geriau

Siekiant išvengti makšties infekcijų, svarbiausia – balansas. Tai apima atsakingą antibiotikų vartojimą, saugius lytinius santykius ir dėmesį savo organizmo siunčiamiems signalams.

„Per didelė švara taip pat gali pakenkti. Dažnas makšties plovimas ar netinkamos priemonės ardo natūralią makšties mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijų sukėlėjams“, – pabrėžia gydytoja akušerė-ginekologė E. Bareikienė.

Pastebėjus pakitusias išskyras, nemalonų kvapą, niežėjimą, deginimą ar skausmą lytinių organų srityje, geriausia kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą. Konsultacija svarbi ir tais atvejais, jei simptomai kartojasi ar nepraeina.