Kauno klinikos mini kepenų transplantacijų 25-metį

Šią vasarą Kauno klinikos mini reikšmingą medicinos istorijos datą – 25-ąsias kepenų transplantacijos metines. Per ketvirtį amžiaus nuo pirmosios sėkmingos operacijos ši sritis tapo neatsiejama nuo pažangiausios medicinos Lietuvoje, o Kauno klinikų transplantacijų centras šiandien yra vienas moderniausių šalyje.

Reklama

„Kepenų transplantacijos pradžia buvo ne tik medicininis, bet ir kultūrinis lūžis. Turėjome ne tik pasiruošti techniškai – komandą sudarė gydytojai chirurgai, gastroenterologai, anesteziologai, laboratorinės medicinos ir imunologijos specialistai – bet ir auginti donorystės supratimą visuomenėje. Tai buvo nauja medicinos sritis Lietuvoje“, – pasakoja prof. habil. dr. Limas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenteorlogijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas, vienas iš pirmųjų šios srities pradininkų Kaune.

Prieš 25 metus transplantacija buvo išskirtinis įvykis. Dabar – tai standartizuotas procesas, kuriame kiekvienas žino savo vaidmenį. „Daugiadalykėje komandoje yra visokeriopas pasitikėjimas. Besalygiškai pasitikime gydytojais chirurgais – siunčiame atrinktus pacientus transplantacijai ir žinome, kad jiems bus suteikta geriausia įmanoma pagalba“, – sako prof. habil. dr. L. Kupčinskas.

Anot gydytojo doc. Tomo Vanago, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovo, per šiuos metus transplantacijos procesas stipriai modernizavosi. „Pradžioje buvo „ledynmetis“, kai viską darėme tuo, ką turėjome. Pavyzdžiui, donorinių organų ruošimui ledą skaldydavome rankomis. Šiandien naudojame pripažintas technologijas, tokias kaip oksigenuotą hipoterminę perfuziją, kuri padeda geriau išsaugoti ir paruošti persodinamas kepenis. Žvelgiant į ateitį, svarstoma apie normoterminę perfuziją ar net kepenų persodinimą be donorinio organo kraujotakos nutraukimo, ląstelių terapijas, genetinę inžineriją ar dirbtinio intelekto pritaikymą transplantacijos išeičių prognozavimui“, – sako docentas.

Svarbi kepenų transplantacijos raidos kryptis – ne tik transplantacijų kokybės, bet ir donorinių organų prieinamumo gerinimas. Pasak gydytojų, šiandien donorinių organų turime daugiau nei anksčiau, o tai leidžia padėti net sudėtingiausiais atvejais, kai anksčiau transplantacija būtų buvusi neįmanoma. Taip pat galima atlikti ir pakartotlines transplantacijas pacientams, kurių ankstesnės persodintos kepenys prarado funkciją.

„Didelį pokytį lėmė ir Kauno klinikų Regiono donorystės paslaugų koordinatorių nuoseklus, atsakingas darbas. Jų indėlis – esminis, užtikrinant sklandų donorystės procesą, efektyvią komunikaciją su kitomis gydymo įstaigomis ir laiku gaunamus duomenis apie potencialius donorus“, – sako doc. T. Vanagas.

Per 25 metus pasikeitė ir indikacijos – jei anksčiau vyraujanti priežastis buvo hepatito C sukelta cirozė, dabar didėjant nutukimui ir metabolinių ligų skaičiui, vis dažnesnės transplantacijos dėl onkologinių susirgimų ar kepenų suriebėjimo. Kauno klinikose gydomi ir pacientai, sergantys itin retomis ligomis. Vienai pacientei, turinčiai itin retą Chanarin-Dorfman sindromą (genetinį kepenų suriebėjimą), transplantacija buvo vienintelis gydymo būdas. Iki tol medicininėje literatūroje buvo aprašyti tik keturi tokie atvejai pasaulyje. „Taip pat praeitais metais atlikome neeilinę kepenų transplantaciją, kai paciento kepenis buvo pažeidę parazitai – echinokokozė“, – pažymi docentas.

Pasak prof. habil. dr. L. Kupčinsko, kepenų transplantacijos sėkmė neatsiejama nuo visos komandos pasišventimo: „Tai darbas, kuris netelpa į įprastas darbo valandas. Pacientai atvyksta naktį, savaitgaliais, kritinėmis būklėmis – komanda turi būti pasiruošusi. Be šio visų komandos narių atsidavimo proveržio nebūtų.“

Gydytojų teigimu, Kauno klinikų transplantacijų centras šiandien dirba taip pat gerai kaip ir didieji Europos centrai. Kauno klinikų išskirtinumas Baltijos šalių kontekste – narystė Europos retų kepenų ligų tinkle (ERN-Liver), kuri leidžia spręsti sudėtingiausius atvejus tarptautiniu lygiu.

„Svarbiausia išlaikyti komandą, kuri tiki tuo, ką daro. Kai kiekvienas grandies narys žino, ką ir kaip turi daryti, viskas veikia. Tai, ką turime šiandien, pasiekta ne vien protokolais, bet žmonėmis – jų patirtimi, kompetencija ir noru padėti bei tobulėti“, – teigia doc. T. Vanagas.

Per 25 metus Kauno klinikose atliktos daugiau nei 160 kepenų transplantacijos rodo ne tik augantį poreikį, bet ir nuoseklią pažangą siekiant geresnių rezultatų bei pacientų išgyvenamumo. Kiekviena kepenų transplantacija – tai dešimčių žmonių bendro darbo rezultatas. Į procesą įsitraukia Regiono donorystės paslaugų bei transplantacijų koordinatoriai, gydytojai gastroenterologai, chirurgai, radiologai, anesteziologai–reanimatologai, slaugytojai, pagalbiniai darbuotojai, informacinių technologijų ir kiti specialistai.

Šiandienos profesionalų komanda remiasi tvirtu pagrindu, kurį padėjo šios srities pradininkai prieš 25 metus. Prof. habil. dr. L. Kupčinskas buvo vienoje komandoje kartu su gydytojais chirurgais prof. Juozu Pundziumi, prof. Giedriumi Barausku, gydytoja gastroenterologe doc. Jolanta Šumskiene ir kitais savo srities profesionalais, kurie ne tik žengė pirmuosius žingsnius kepenų transplantacijos srityje Kauno klinikose, bet ir formavo požiūrį, kad šis gydymo metodas turi būti pasiekiamas visiems, kuriems jo reikia.