Magnetinis rezonansas – ankstyvai Parkinsono ligos stadijai diagnozuoti
Mokslininkai iš Oksfordo universiteto sukūrė paprastą ir greitą magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) pagalba atliekamą tyrimą, kuris, tikimasi, ateityje leis diagnozuoti Parkinsono ligą ankstyvoje jos stadijoje. Tyrėjų teigimu, jų metodas leidžia atpažinti ankstyvos stadijos ligą 85 proc. tikslumu.
„Šiuo momentu efektyvaus būdo Parkinsono ligos diagnozavimui nėra. Mes džiaugiamės savo tyrimo rezultatais, nes jie – daug žadantys. Galbūt jau netolimoje ateityje Parknsono ligą bus galima diagnozuotis pačioje ankstyviausioje jos vystymosi stadijoje“, – sako Oksfordo universiteto Psichiatrijos skyriaus profesorė dr. Clare Mackay.
Pasinaudoję paprastu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu, leidžiančiu išgauti detalų žmogaus smegenų vaizdą, mokslininkai sutelkė savo dėmesį į tą smegenų dalį, kurios aktyvumo lygis gali sufleruoti, jog pacientui vystosi Parkinsono liga.
Kadangi tradicinis MRT nėra veiksmingas, ieškant Parkinsono ligos požymių, Oksfordo universiteto mokslininkų komanda atkreipė dėmesį į tai, kad šioje vietoje gali pasitarnauti magnetinis rezonansas, atliekamas ramybės būsenoje (fMRI). Labiausiai tyrėjus domino smegenų pusrutulių pamato mazgų būsena, kadangi ši smegenų dalis dalyvauja vystantis Parkinsono ligai.
Mokslininkai atliko lyginamąją analizę, kurioje dalyvavo 38 asmenys: 19 jų sirgo ankstyvos stadijos Parkinsono liga, o likę 19 buvo sveiki. Tyrimo metu buvo lyginami tos pačios lyties, panašaus amžiaus asmenų duomenys. Susumavus gautus rezultatus nustatyta, jog Parkisno liga sergantys žmonės išsiskiria gerokai silpnesniais ryšiais smegenų pusrutulių pamato mazguose. Gauti skirtumai buvo tokie ryškūs, kad tyrėjai nusprendė patikrinti, ar nebus įsivėlusi kokia nors klaida, ir tyrimą pakartotinai atliko su dar dviem tiriamųjų grupėmis. Visgi, gauti rezultatai išliko tokie patys, o tai teikia daug vilčių, kad artimoje ateityje bus ištobulintas metodas, leidžiantis diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje.
Parkinsono liga yra lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės. Tai lemia judesių sulėtėjimą ir pasunkėjimą, tačiau ligai pradėjus vystytis ilgą laiką gali nebūti jokių susirgimo požymių.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje Parkinsono liga serga maždaug 127 tūkstančiai žmonių, čia kiekvieną valandą diagnozuojamas naujas ligos atvejis. Efektyvaus būdo ligai gydyti kol kas dar tik ieškoma, įvairiais vaistais bei pagalbiniais chirurginiais gydymo metodais palengvinami pacientų simptomai. Tačiau ligą tiriantys mokslininkai teigia, kad norint sukurti efektyvų ligos gydymo būdą, visų pirma reikia rasti metodą, leidžiantį identifikuoti susirgimą ankstyviausioje ligos stadijoje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2014/06/140611170958.htm
Susiję straipsniai
