Mados aukos: šiuolaikiniai drabužiai gali sutrikdyti vieną svarbiausių žmogaus funkcijų

Apie maisto priedų ar buitinės chemijos keliamus pavojus mūsų sveikatai jau tikrai girdėjome. Dažnas iš mūsų sąmoningai stengiasi tokių priedų vengti. Tačiau viešoje erdvėje drabužių, o tiksliau, audinių saugos klausimai pradėti nagrinėti visai nesenai. Juk tekstilėje naudojamos cheminės medžiagos - tai rūpestis ir sveikatos specialistams, ir aplinkosaugininkams. Vien dažiklių tekstilės pramonėje jau naudojama per 8000 rūšių, jie priklauso 8 pagrindinėms dažiklių klasėms, tačiau pavojaus varpais pradėta skambinti vos prieš kelerius metus.

Reklama

Tekstilės ir chemijos pramonės saistosi vis glaudesniais ryšiais. Be chemikų pasiekimų rinkoje niekaip neatsirastų „nedegios“ pižamos kūdikiams arba naktinio klubo prieblandoje šviečiantys marškinėliai.

Paskaičiuota, kad vieneriems medvilniniams marškinėliams pagaminti reikia apie 150 gramų įvairių cheminių produktų - nuo pesticidų, naudojamų auginant medvilnę, iki chemikalų, leidžiančių apsaugoti gaminius nuo pelėsio transportavimo ir sandėliavimo metu. Beje, kad pelėsis nesunaikintų jau pasiūtų drabužių, kaip apsauginė priemonė kartais naudojamas ne kas kitas, kaip liūdną „šlovę“ dėl savo kancerogeninio poveikio turintis formaldehidas.

Agrochemiją, naudojamą auginant tekstilės pramonei svarbias kultūras, iš kurių pagrindinė, be abejo, yra medvilnė, mes prisiminėme neatsitiktinai. Medvilnės auginimui naudojami didžiausi trąšų ir pesticidų (pastarųjų – 16 proc. daugiau nei bet kurios kitos kultūros auginimui) kiekiai.

Ilgą laiką buvo manoma, kad agrochemijos likučių audinyje klausimas nėra svarbus. Šis klaidingas įsitikinimas dabar kainuoja labai brangiai. Dėl dirvos taršos kai kuriuose medvilnės auginimo regionuose jau apskritai neįmanoma auginti žmogui saugių maistinių kultūrų.

GMO medvilnė, kurios platintojai gyrė, esą genetiškai modifikuotas produktas leis nebenaudoti insekticidų, netapo išsigelbėjimu. Ją auginant ne tik dalis pagrindinių kenkėjų pradėjo prisitaikyti prie toksinais „pagardintos“ medvilnės, bet ir iškilo dar viena problema - sumažėjus pagrindinių kenkėjų populiacijai, suaktyvėjo iki tol mažiau rūpesčių kėlę kenkėjai. Ir vėl žala vietos gamtai - dėl žmogaus poveikio ir noro iš žemės „išspausti“ daugiau nei ji gali mums duoti.

Monstrai - ne tik mūsų, bet ir vaikų drabužių spintose

2008 m. „International Journal of Biotechnology“ paskelbė, kad dėl netipinių kenkėjų naikinimo problemos, pesticidų naudojimas GMO medvilnės pasėliuose reikalauja dar 26 proc. didesnio kiekio pesticidų, nei jų reikėjo užauginti tradicinei medvilnei.

Tačiau vis tik daugiausiai klausimų kelia gamybos metu tekstilės pramonėje naudojamos medžiagos. Ypač jei ši pramonė saugiai pasislėpusi nuo vartotojo akių „už jūrų marių“, o tiksliau Kinijoje, Vietname ar Indijoje. Anokia paslaptis, kad būtent iš šio regiono pas mus pagrinde atkeliauja ir „turginiai“ ir „firminiai“ rūbai. Čia reikėtų pasakyti, kad Kinija sunaudoja net 42 proc. pasaulinio tekstilės pramonei skirtos chemijos kiekio.

„Trumpas pasakojimas apie pabaisas jūsų spintoje“ („A little story about the monsters in your closet“) - būtent taip buvo pavadinta „Greenpeace“ aplinkosaugininkų parengta ir šiemet pristatyta ataskaita, vainikavusi dar 2011-aisiais pradėtą rūbų ir avalynės saugos bei jų gamybos poveikio aplinkai vertinimą. Galutinėje tyrimo stadijoje 2013 gegužės - birželio mėn. 25 pasaulio šalyse, parduotuvėse, priklausančiose garsiems prekės ženklams, buvo nupirkti 82 vaikams skirti drabužiai. Vėliau jie padedant Ekseterio universitetui („University of Exeter“) buvo paskirstyti po akredituotas laboratorijas.

Visi drabužiai buvo tiriami dėl nonilfenolio etoksilatų (NPES) buvimo, tam tikri produktai buvo analizuojami dėl ftalatų, alavo junginių, stibio. Priminsime – tirti kūdikiams ir vaikams skirti drabužiai, tačiau, nepaisant to, nebuvo jokio skirtumo tarp jų ir saugusiems skirtų drabužių taršos.

Garsi etiketė nuo pavojingų medžiagų dozės neapsaugo

Kad būtų galima lengviau suprasti kodėl šioji išvada kelia nerimą, pažiūrėkime į analogiškus 2011 m. tyrimų rezultatus, atliktus su suaugusiems skirtais rūbais. Tuomet pavojingos teršalų koncentracijos buvo nustatytos daugelio tirtų gamintojų produktuose, o kompanijos „Calvin Klein“ (88 proc. nesaugių gaminių), „Levi`s“ (82 proc.) ir „Zara“ (70 proc.) tapo šio tyrimo lyderiais. Tiesa, pastaroji kompanija praėjus vos savaitei po tyrimo rezultato paskelbimo įsipareigojo ne tik sumažinti chemijos kiekį gaminiuose, bet ir pasirūpinti, kad kuo mažiau teršalų patektų į aplinką gamybos metu.

Ne veltui skyrėme tiek dėmesio šiam tyrimui: jei jau „kilmingų“ prekių gamintojai ne visuomet pateikia vartotojams saugius gaminius, tai ką galime pasakyti apie Kinijos pogrindiniuose cechuose siuvamus drabužius, kurie, beje, siuvami iš nelegaliai pagamintų audinių?

Kontaktinis dermatitas - dažniausiai pasireiškiantis negalavimas susidūrus su alergizuojančiomis cheminėmis medžiagomis, esančiomis jūsų drabužiuose ar patalynėje. Medicinos žinynas šį negalavimą aprašo taip:

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas (alergija), kilęs alergeno (dirgiklio) kontakto vietoje dėl organizmo įsijautrinimo (lėtos alerginės reakcijos), t.y. po pakartotinio cheminių, fizinių, biologinių ir kitokių dirgiklių poveikio odai. Simptomai: odos paraudimas, patinimas, bėrimas, niežulys.

Tiems, kas su tuo nėra susidūręs, tai atrodytų menka problema, tačiau pastovios alerginės reakcijos ne tik sukelia nemalonius pojūčius bet ir išbalansuoją viso organizmo imuninę sistemą, o pažeista oda yra puikūs „vartai“ kitiems patogenams įsiskverbti į jūsų kūną. Todėl jei po vieno ar kito rūbo dėvėjimo atsirado alergijos požymiai - meskite jį be gailesčio į šiukšlių kibirą.

Gali lemti reprodukcinės sistemos sutrikimus

Alergija ne pats blogiausias dalykas, kuriuo jus gali „apdovanoti“ nekokybiška tekstilė. Nonilfenolio etoksilatas (NPES) – naudojamas kaip pramoninių ploviklių sudedamoji dalis yra ne šiaip toksiškas, tačiau ir labai klastingas. Jis imituoja moteriškų lytinių hormonų poveikį ir gali suaugusiems sukelti reprodukcinės sistemos sutrikimus, o lytinio brendimo metu pakenkti vystymuisi.

Ir ne mes vieni kenčiame dėl tokių drabužių gamybos bei naudojimo. Aplinkosaugininkai įžvelgia sąsajas ir dėl NPES bei jam giminingų medžiagų žudančio poveikio gyvajai gamtai. Alkifenoliai prikimba prie riebalinio audinio ir kaupiasi vandens aplinkoje, žuvyse bei vandenyje gyvenančiuose bestuburiuose. Šios į vandenį, o vėliau į gyvus organizmus patekusios medžiagos, sutrikdo vandens gyvūnijos dauginimosi funkcijas (kitaip tariant, turi tokį pat poveikį kaip ir žmonėms). Galiausiai stipriai užterštos upės ir kiti vandens telkiniai virsta negyvenama dykuma.

Trumpame straipsnyje sunku aprašyti visus galimus cheminių medžiagų turinčios tekstilės pavojus. Esant galimybei reikėtų rinktis iš ekologiškų audinių pagamintus drabužius, tačiau būkime realistais – tai eiliniam vartotojui yra per brangu. Todėl galime sumažinti potencialius pavojus pasinaudodami kelias patarimais:

Nupirktus naujus drabužius ir patalynę būtinai išskalbkite – taip jūs nuplausite sandėliavimui naudojamos chemijos likučius, taip pat netvirtai su audiniu sukibusias dažų daleles.

Venkite pernelyg ryškiai dažytų drabužių (ypač daugiaspalvių).

Stenkitės naudoti tik natūralaus pluošto audinius.

Jei yra galimybė rinkitės audinius iš alternatyvių medvilnei medžiagų (lino, kanapių pluošto).

Jei esant normalioms naudojimo sąlygoms drabužis „dažo“ arba jį dėvint atsiranda odos bėrimas - išmeskite jį.

Vitalijus Balkus