Kaip vaikams ir paaugliams rasti tinkamų būdų priimti įvairias emocijas ir jausmus

Pastaraisiais metais visuomenė susidūrė su gausybe iššūkių: pandemija, jos padariniai ir karas Ukrainoje išjudino stiprius jausmus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenimuose. Su įvairiais sunkumais ir juos lydinčiomis emocijomis gyvename iki šiol. „Vaikų linija“, pastebėjusi augantį vaikų ir paauglių kreipimųsi skaičių ir tai, kad sunkumai sudėtingėja, o slogūs jausmai stiprėja, ėmė nuosekliai didinti pagalbos pokalbiais internetu pasiekiamumą, o nuo birželio 1-osios atidaro dar vieną liniją.

Reklama

„Natūralu, kad iškilus ekstremalioms situacijoms, norisi jas suvaldyti, o kai pajaučiame, kad daugelis dalykų tiesiogiai nuo mūsų nepriklauso, apima pasimetimas, bejėgiškumas ir nusivylimas. Dar pandemijos metu padaugėjo pokalbių su vaikais ir paaugliais, kuomet jie dalijosi skausmingomis patirtimis, kriziniais išgyvenimais, mintimis apie nenorą gyventi. Taip pat vis dažniau girdėjome vaikų pasakojimų apie rimtus iššūkius dėl nerimo sutrikimų ir depresyvios nuotaikos“, – sako „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė.

Reaguodama į šią situaciją „Vaikų linija“ pernai pailgino ir pokalbių internetu darbo laiką, ir budinčių linijų skaičius, taip pat pagausėjo nuotoliu konsultuojančių emocinės paramos savanorių. D. Baliulė pasakoja, kad su augančiu emocinės paramos internetiniais pokalbiais pasiekiamumu, ryškiai išaugo ir kreipimųsi skaičius – per 4 šių metų mėnesius jau atsiliepta į tiek pat pokalbių internetu, kiek per visus 2021 metus.

„Vis daugiau paauglių atranda „Vaikų linijos“ pagalbą pokalbiais internetu ir noriai kreipiasi ieškodami išklausymo, užtarimo ir palaikymo. Džiaugiamės, kad trumpėja laukimo laikas ir vis daugiau vaikų gali iškart patekti į pokalbius bei dalytis mintimis ir jausmais, kurie slegia, kelia daug streso ar nevilties“, – sako D. Baliulė ir primena, kad šiandien „Vaikų linija“ turi galimybę atsiliepti į 2 iš 3 internetinių pokalbių su vaikais ir paaugliais.

Anot emocinės paramos koordinatorės, šios paramos poreikis vis didėja, o per daugiau nei penkerius „Vaikų linijos“ pokalbių internetu gyvavimo metus, pokalbių su vaikais sudėtingumas ir intensyvumas išlieka toks pat – ir padidinus budinčių linijų skaičių, tylos pauzių nebūna, budėjimo metu nuo 17 iki 23 val. visos keturios „Vaikų linijos“ internetinių pokalbių linijos būna užimtos.

„Vienas pokalbis vidutiniškai trunka apie 40 minučių, taigi per vakarą įvyksta apie 20 konsultacijų ir nors pokalbiai vyksta intensyviai bei sudėtingomis temomis, vis dėlto norime pasidžiaugti, kad tyrinėdami ir atliepdami vaikų bei paauglių jausmams, jaučiame, kad jie patys vis dažniau noriai įsitraukia analizuodami savo jausmus, pastebi ir įvardija įvairias emocijas“, – džiaugiasi D. Baliulė.

Tinkami būdai priimti įvairius jausmus

Pasak „Vaikų linijos“ atstovės, besikreipiančius vaikus ir paauglius emocinės paramos konsultantai neretai paskatina pasibaigus pokalbiui ieškoti naujų tinkamų būdų, kaip ramiai išbūti su savo jausmais, laiku kreiptis paramos į šalia esančius artimuosius, ar prireikus – psichikos sveikatos specialistus. Taigi bendraujant empatiškai pavyksta ne tik paremti, padrąsinti ar paguosti sudėtingu metu, bet ir paskatinti pačius paauglius stiprinti savo emocinį intelektą.

Norėdama, kad kuo daugiau vaikų mokėtų atpažinti ir priimti savo emocijas, Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga „Vaikų linija“ drauge su internetine maisto bei kasdienių prekių parduotuve „Barbora“ sukūrė „Jausmų žemėlapį“.

„Tiek suaugusiems, tiek vaikams svarbu atpažinti savo emocijas ir suprasti, kaip su jomis būti, kas padeda atrasti nusiraminimą. Kviečiame atsiversti jausmų žemėlapį ir patyrinėti įvairių būdų, ką daryti aplankius liūdesiui, pykčiui, nerimui, kaip pastebėti ir įvertinti džiaugsmo momentus. Kiekvienas būdas suveikia labai individualiai, tad tikimės, kad vaikai drauge su savo šeima ras naujų idėjų ir vertingų priminimų“, – sako Diana Baliulė, „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė.

„Jausmų žemėlapis“ kviečia atkreipti dėmesį į vaikų bei paauglių savijautą ir gebėjimą tinkamais būdais priimti įvairias savo emocijas, dalytis išgyvenimais.