Rūpestis yra nerimo forma. Tačiau rūpinimasis sveikata yra ilgo gyvenimo priežastis. Šiuo metu jis tapo rimta išsivysčiusių šalių gyventojų mada, bet ne visos mados yra blogos. Mada kasdien valyti dantis, praustis iš ryto, daryti mankštą pailgina žmogaus gyvenimą ne vieną dešimtį metų, sutaupo tūkstančius litų ar kokių kitų piniginių vienetų. Visi tai žino, tačiau tik dalis sugeba laikytis visų sveikos gyvensenos taisyklių.
Galima daug kalbėti ar rašyti apie tokius dalykus, aiškinti, kad dabartiniai vyresnio amžiaus žmonės nežinojo, kaip sveikai gyventi, bet ir gerokai jaunesni nesugeba galvoti apie savo ir savo artimųjų ateitį. Galima rūpestingai kalbėti, jog daugelis nežino savo kūno trūkumų bei esminių ypatybių, galima piktintis perdėtu vaistų pirkimu ir tikėjimu, kad egzistuoja panacėja nuo visų ligų. Kalbos ir daug teisingų straipsnių nelabai keičia situaciją.
Pradėkime nuo gyvenamosios vietos. Absoliuti dauguma mūsų gyvena butuose, kiek mažiau - savo namuose ar net bendrabučiuose. Bet kuriuo atveju – tai būstas, kuriame yra sienos, lubos, grindys, stovi baldai, dažnai yra virtuvė bei vonios ar kitos higienos vietos. Pirmiau noriu pabrėžti, jog mažai žiūrima, iš kokių medžiagų gaminamos durys, grindys ir panašūs dalykai, o tuo labiau – kokiomis medžiagomis jie apdorojami. Galima niekuo neįtariat kankintis alergija vien nuo bute esamų chemikalų ar jų liekanų, kuriuos skleidžia grindys, sienos ar net jame stovintys baldai. Statybinės medžiagos retai tikrinamos pagal poveikį sveikatai.
Tiesa, tenka matyti ir straipsnių apie mūsų naudojamas chemines priemones namų priežiūrai, kur tiriama neigiama įtaka mūsų jausenai ir sveikatai. Kol kas mažoka, juolab kad ir tokių mokslinių tyrimų veik nėra.
Kita ne mažiau reikšminga problema daugiabučiuose yra triukšmas – tiek gatvės, tiek ir kaimynų. Galima specialiai rašyti šia tema, yra atlikta daugybė tyrimų, tačiau pabrėšiu, kad jis daro žalingą įtaką poilsiui, o kartu sveikatai.
Apie 70 procentų visų žmonių jau gyvena miestuose. Gera tai ar bloga, nebesvarbu. Šiuo metu tai realija. Kol kas supratimo, kas yra miestas jo gyventojų atžvilgiu, nėra. Taip, sveiku protu remiantis manoma, jog tai vieta, kur žmogus gali saugiai maitintis, dirbti ir daugintis. Tačiau didelis žmonių susikaupimas vienoje vietoje sukelia labai daug specifinių problemų, kurios tiesiogiai daro įtaką atskirų individų sveikatai ir kartu gyvenimo kokybei bei trukmei.
Gyvenimo mieste patogumasturi savo priešybę. Tai ryškus sveikatos blogėjimas dėl fizinio krūvio stokos. Net vaikai tampa nejudrūs, o tai didina nesveiką svorio perteklių, mažina fiziologinį atsparumą infekcijoms, didina psichinį krūvį (stresą). Suaugusiems dar blogiau – dirbantieji paprastai mano, kad jiems per akis užtenka šeimos ūkio darbų, kur čia dar rūpintis sportu, kaip fizinio krūvio pakaitalu. O dar pilna galimybių naudotis ir civilizacijos „negerovėmis“: alkoholiu, tabaku, skirtingais narkotikais ir t.t. Į darbą važiuojama, į mokyklą vaikai atvežami, senukams į namus pristatomas maistas, o jei ir reikia kur nueiti, tai labai netoli. Šimtai žmonių nugyvena gerokai mažiau metų vien dėl to, jog pernelyg naudojasi civilizacijos patogumais, padarydami savo organizmą trapų ir neįgalų.
O kur dar teršalai: miestai yra transporto ir gamybos vietos. Gyvenimas netoli geležinkelio stoties, tramvajaus ar troleibuso stotelės sugadina miegą tokiam kiekiui žmonių, kad galima įkurti specialią sanatoriją jiems gydyti. O mašinų išmetamosios dujos – jos nuodija nuolat ir stipriai. Neduok Dieve gyventi prie žiemą krosnimis šildomų namų: čia kietųjų dalelių yra tiek, kad kvėpavimo takų ligų išvengti neįmanoma. Tiesa, dar „linksmiau“, jei mieste stovi šiltą vandenį teikianti įmonė. Nesvarbu, kuo ji kūrenama, bet jos poveikis tik neigiamas.
Negaliu išvardinti visų negerovių, kurios galina sveikatą miesto gyventojams, todėl pažymėsiu tik tris, mano nuomone, šiuo metu pagrindines: fizinis nejudrumas, oro teršalai, triukšmas. Tik vienas pavyzdys, deja, ne mūsų šalies – Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl autizmo kalta aplinkos tarša. Aišku, tų veikinačių sveikatą dalykų yra daug daugiau, bet tai jau atskiros temos, reikalaujančios specialaus aprašymo.
Bene ryškiausi paskutinių dešimtmečių gyvensenoje yra mūsų valgių ir gėrimų pasikeitimai. Aš nebeminėsiu minčių apie pasirinkimo gausą, kuri buvo neįmanoma tarybiniais laikais. Vaisiai ir daržovės, kurių anksčiau net pavadinimų nežinojome, dabar yra parduotuvių lentynose. Bet svarbiausia yra tai, kad anksčiau apie mūsų valgymą buvo sunku ką nors sugalvoti – parduotuvių lentynos apytuštės, pasirinkimas mažas. Dabar jau kitaip: šaldytuvai pripildyti, badaujančių nedaug. Radosi kita problema – svorio perteklius. Dabar net paaugliai tuo pasižymi. Dar iki šiol tėvų nuostata, kad storas vaikas - sveikas vaikas, nepasikeitė. Medicininiai tyrimai atskleidė, jog mūsų kūno riebalų perteklius sukelia aibę negalavimų, pradedant diabetu, baigiant širdies ligomis. Kitaip sakant, žymios dalies ligotumų priežastis yra organizmo perkrovimas nereikalingomis atsargomis. Tai atsitinka dėl kelių priežasčių: netinkamai parinkti maisto produktai, fizinis pasyvumas. Todėl maitintis reikia išmokti nuo jaunų dienų, kitaip teks dag pinigų išleisti gydymui ir vaistams.
Mūsų medicina gydo ligas, ačiū jai už tai. Bet jos gi yra minėtų ir kitų reiškinių pasekmės. Manau, kad jau atėjo laikas matyti, kad daug svarbiau šalinti ligų priežastis – tuomet ir gydyti reikės mažiau, ir lėšų teks išleisti mažiau. O ir žmonės gyvens ilgiau ir laimingiau.