Savivaldybės asmens sveikatos komisijos nariai pirmadienį išsikvietė pagrindinių Klaipėdos gydymo įstaigų vadovus pasiaiškinti, kodėl vieni pacientai už gautas paslaugas papildomai moka, o kiti - ne.
Ligoninių vadovai iškviesti dėl kelių priežasčių.
Rugsėjį savivaldybės Socialinės paramos skyrius sulaukė kelių klaipėdiečių prašymų skirti vienkartines pašalpas papildomoms gydymo išlaidoms, siekiančioms 300-900 litų, apmokėti.
Be to, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (TLK) sulaukia žmonių skundų, kuriuose piktinamasi, jog gydytojai juos verčia papildomai mokėti už vaistus ir paslaugas. Pagal galiojančią tvarką Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka tik pagrindinės ligos gydymą, o jeigu prireikia papildomų priemonių ir paslaugų, gydytojai privalo pranešti, kad tai kainuos.
"Buvo tikrinta, kaip ligoniai informuojami, nustatyta piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, pacientas privalėjo mokėti už tai, ką apmokėjo TLK", - sakė komisijos narė advokatė Indrė Butvilė.
Penkių Klaipėdoje veikiančių ligoninių atstovai teigė pasijutę "susodinti į kaltinamųjų suolą" ir aiškino, kad šis klausimas jau seniai privalo būti sprendžiamas ne miesto, o visos valstybės mastu. Esą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas medikamentų ir paslaugų kainynas neatitinka tikrovės, VLK skiria nepakankamai lėšų, veiklą reguliuojantys teisės aktai - painūs ir vieni kitiems prieštaraujantys.
"Ligoninės dirba pagal metines kvotas, bet, pagal jas, spalio mėnesį jau būtų priverstos užsidaryti. Tas pats - su skyriais, kuriems kiekvieną mėnesį nustatomas medikamentų kiekis, su kuriuo jie privalo išsiversti. Be to, dėl kai kurių paslaugų teikimo su VLK sutartys nėra sudarytos ir niekas prievarta nesiūlo jų pirkti. Nori geresnio vaisto - prašau susimokėk. Čia kaip su maistu: duodame pacientams valgyti, bet ir nedraudžiame pirkti savo", - sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas.
Jis neneigė galimybės, kad kartais pacientai nesupranta, kokiais atvejais privalo susimokėti.
"Gal gydytojas netinkamai paaiškina arba pats pacientas neperpranta tvarkos", - svarstė gydytojas.
Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė priekaištų ligoninės vadams neturėjo - tik pagyrė juos už puikius vadybinius sugebėjimus.
"Galima stebėtis, kaip, dirbdami tokiomis sąlygomis jie sugeba išlaikyti teigiamą balansą", - sakė ji.
Valdas Pryšmantas