Ligoninių priėmimo skyriai: tik dešimtadalis problemų - medicininės?(7)
Ką daryti, kad pacientai ligoninių priėmimo skyriuose nesėdėtų po kelias ar net keturias valandas už durų? Vakar sukvietusi Klaipėdos ligoninių ir Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovus Asmens sveikatos priežiūros komisija ieškojo atsakymo į šį klausimą, bet tik paaiškėjo, kad problemų yra kur kas daugiau.
Pirmasis metų posėdis – su karšta problema
Asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė Natalja Istomina „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė sulaukusi nemažai klaipėdiečių skundų, kad šiems tenka valandų valandas pralaukti priėmimo skyriuose, atvykus į ligoninę. Kiti, praradę viltį patekti pas gydytojus, išvyksta namo. Todėl vakar į pirmąjį šių metų komisijos posėdį buvo pakviesti visų keturių miesto ligoninių – Respublikinės, Universitetinės, Jūrininkų ir Vaikų – bei Greitosios pagalbos stoties atstovai.
Medikai nebuvo linkę taikstytis su pacientų skundais. Priešingai, pasakojo apie savo sunkaus darbo kasdienybę. Medikai aiškiai leido suprasti, kad eilės Priėmimo skyriuose būtų gerokai trumpesnės, jei į ligoninę kreiptųsi tik tie pacientai, kuriems pagalba yra būtina. Tai yra ne „atsibudusieji“ po kelias dienas, savaitę ar net metus kankinančių skausmų ar kitų negalavimų. Priėmimo skyrių medikų darbą itin sunkina ir neblaivūs benamiai, kurių agresija ir dejonės neretai nustelbia vadinamųjų tikrųjų pacientų sveikatos problemas. Be to, šiuos dar tenka „higieniškai paruošti“ - „nuplėšti penkerius marškinius“, nuprausti, tai yra – atlikti ne medikams priklausančias funkcijas.
Kalta pilietiška visuomenė?
Be to, ligoninėms darbą smarkiai trikdo ir tų pačių girtų pacientų atvežimas į įstaigą po kelis kartus per parą.
Greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis pabrėžė, kad jo vadovaujama įstaiga sąmoningai nesiekianti neblaiviais pacientais užpildyti miesto ligoninių: „Mes benamių girtuoklių nerankiojam. Mūsų mašinos irgi nekvepia nuo jų. Jūs pykstate, kad keturis kartus pas jus atvežame tą patį žmogų, bet vystosi pilietinė visuomenė. Girtas žmogus sėdi prie parduotuvės, atsitraukęs kelnių klešnę, ir matyti supūliavusi koja. Žmogus eina pro šalį ir skambina greitajai. Pasakome, kad jis jau apžiūrėtas ir paleistas, bet tada pasigirsta kaltinimai, kad nesirūpiname žmogumi, ir panašiai. Taip tas pats žmogus ir keliauja po kelis kartus į ligoninę“.
R. Juodviršis atkreipė dėmesį, kad policija į areštinę neveža nė vieno piliečio, turinčio bent menkiausią įbrėžimą. „O iš tų, kurie guli girti gatvėje, retas kuris neturi senų traumų“, - apie sprendimo būdo neturinčią problemą kalbėjo viršininkas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) slaugytoja Nijolė Saulienė žurnalistus stengėsi paprotinti, kad šie susivoktų, jog apžiūrint benamius girtuoklius patiems medikams kyla grėsmė užsikrėsti utėlėmis ar patirti jų agresiją. „Kalbama apie pacientų saugumą. O kas pagalvos apie medikų saugumą?!” – kėlė klausimą komisijos narė.
Prasidėjus emocingoms kalboms apie alkoholikus pacientus, kurių socialinėmis reikmėmis pasirūpinti – anaiptol ne priėmimo skyrių darbuotojų funkcija, miesto Tarybos narys Saulius Budinas atkreipė medikų dėmesį, kad prieš kurį laiką Savivaldybei pasiūlius 40 tūkstančių litų už šios paslaugos teikimą, neatsirado to pageidaujančios nė vienos įstaigos. „Juk tokiems žmonėms reikia atskiro priėmimo skyriaus, darbuotojų. Pamėginkite už 40 tūkstančių išlaikyti blaivyklos įstaigą!” – politiko naivumu stebėjosi RKL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas.„Tad už kokią sumą tokią paslaugą teiktumėte?“ – tiesiai paklausė S. Budinas. „Už 10 tūkstančių litų“, - net negalvodamas atsakė Z. Juzumas. „Vienam žmogui?“ – pasitikslino politikas. „Vienam atvejui“, - patikslino medikas.
Diskusija dėl girtų benamių baigėsi. Tik Vaikų ligoninės vadovė dar įsiterpė, kad mažieji alkoholikai jos vadovaujamoje įstaigoje visada yra priimami ir jiems pastatomos lašelinės.
Visuomenei trūksta informacijos
N. Saulienės nuomone, vienas iš būdų išvengti pacientų antplūdžio priėmimo skyriuose – sveikatinti visuomenę, šią funkciją patikint slaugytojams.
Kad informacijos trūksta, kaip elgtis, tarkim, suskaudus pilvui ar galvai, kad ligoninė – ne vienintelė ir netgi apskritai ne tinkama išeitis, pritarė ir kiti posėdžio dalyviai. Nuskambėjo mintis, kad derėtų visuomenę informuoti apie sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo aiškiai nurodoma, kokie atvejai laikomi būtinąja pagalba. Akivaizdu, kad ne tie, apie kuriuos pasakojo K. Bobianskienė, kai klaipėdiečiai išeina į miestą pasivaikščioti, apsipirkti, vasarą – į pliažą, o grįždami su visais krepšiais užsuka į ligoninę. „Juk čia daug patogiau nei pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, kur šeimos gydytojas tik duoda siuntimą pas specialistą. O čia, ligoninėje, viskas vietoje – ir loristas, ir rentgenas, ir daktaras. Viską susitvarkai per dieną ir esi laisvas“.
Viena didesnių – artimųjų problema
„Mūsų kiekviena diena – ekstrinė. Per dieną sulaukiame apie 40 pacientų, bet kadangi tai – vaikai, jie lydimi tėvų, senelių. Ir su kiekvienu tenka bendrauti“, - apie, jos nuomone, specifines Vaikų ligoninės problemas kalbėjo įstaigos vadovė.
Tačiau artimųjų palyda – pasirodo, ne tik Vaikų ligoninės rūpestis. Z. Juzumas atkreipė dėmesį, kad per didžiąsias metų šventes visuomet pasitaiko tokių kompanijų, kai į priimamąjį atgabenamas jaunuolis, tarkim, su sulaužyta nosimi, o jį lydintys trys ar keturi draugai labai suirzę ir agresyvūs, nes skuba grįžti į puotą, „kol kiti nesuvalgė visos šaltienos ir mišrainės“.
N. Saulienė pasidalijo visai priešinga patirtimi kitoje šalyje, kai ligoninėje gydytojo kabineto durys atsidarė tik po 35 minučių, nors ji, būdama paciento artima giminaitė, visą tą laiką įnirtingai spaudė durų skambutį. Negana to, moteriai buvo paaiškinta, kad jei ji nesiliausianti skambinti, ligoninės apsauga ją išprašysianti iš įstaigos. „O pas mus, jei 5 minutes neatidarysi durų, artimieji jas pradės spardyti!“ – tikino slaugytoja.
Tačiau Z. Juzumas tvirtino, kad priėmimo skyriai, net ir užsienio ligoninių, visuomet yra atviri. Komisijos pirmininkė N. Istomina pridūrė, kad taikant kokius nors apribojimus paciento artimiesiems, būtų pažeidžiamas ir paciento teisių apsaugos įstatymas.
Kiek laukiama už durų – atsakymo nėra
Posėdžio metu nenuskambėjo konkretūs skaičiai, kiek vis dėlto realiai pacientui tenka laukti už durų priėmimo skyriuose. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariui S. Budinui paprašius kiekvienos įstaigos atstovus atsakyti, kiek vidutiniškai vienam pacientui tenka laukti už durų, pasigirdo tik abstraktūs postringavimai. „Per dieną skaičiai labai skiriasi. Ryte atvykęs žmogus gali būti priimtas iš karto, po pietų už durų gali laukti ir 10 pacientų, - sakė Klaipėdos vaikų ligoninės vadovė Klaudija Bobianskienė. - Kritiniais atvejais greitoji dar važiuodama mums paskambina ir pasako: „Kelkit vartus“. Taip ir darome, pacientą tiesiai vežame į reanimaciją, o popierius pildome paskui“.Z. Juzumas aiškino, kad vos atvykęs žmogus užregistruojamas, apžiūrimas per 5-10 minučių ir tada jo prašoma palaukti už durų. Jei žmogus kraujuoja, turi lūžių, yra ištiktas komos ar insulto, gydytojų apžiūrai pristatomas iš karto.
Tarybos narys, mėginęs patikslinti klausimą ir paaiškinti, ką reiškia vidutinis aptarnavimo laikas, liko nieko nepešęs. Universitetinės ir Jūrininkų ligoninės atstovai net nesivargino bent jau pamėginti atsakyti.
Pasikvietė teisti?
Po posėdžio „Vakarų Lietuvos medicinos“ paklaustas, ar tikisi, kad Savivaldybė prisidės prie posėdyje išvardintų problemų sprendimo, Z. Juzumas nusijuokė: „Mes nieko nesitikim. Tai komisija tikisi. Mus čia pasikvietė teisti“.
Medikas aiškiai leido suprasti, kad ligoninių priėmimo skyrių problemas išspręsti – anaiptol ne ligoninių jėgoms. „Tik 10 procentų visų čia kylančių problemų sudaro medicininės. Kita, didžioji dalis – psichologinės (kaip pacientas jaučiasi, o dažniausiai yra piktas ir nepatenkintas), socialinės, finansinės, transporto ir pan.“, - kalbėjo portalo pašnekovas.
Dar posėdžio metu Z. Juzumas kėlė socialinio transporto klausimą. Mat žmonėms kyla rūpesčių grįžti po medikų apžiūros namo naktį, jei jie neturi pinigų taksi. „Todėl jie ir veržiasi į ligoninę“, - sakė medikas, leisdamas suprasti, kad daug pigiau sudaryti sąlygas tokiems pacientams grįžti į namus nei nesant reikalo juos guldyti į ligoninę.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
