Molekulinis tyrimas padės anksti diagnozuoti inkstų vėžį

Lietuvoje kasmet beveik 700 žmonių diagnozuojamas inkstų vėžys. Duomenys rodo, kad sergamumas šia onkologine liga mūsų šalyje yra vienas iš didžiausių pasaulyje, o daugumai pacientų ji nustatoma atsitiktinai. Vilniaus universiteto (VU) ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) jaunoji mokslininkė Raimonda Kubiliūtė-Mikalauskienė atlieka mokslinius tyrimus, kurių tikslas – sukurti neinvazinį šlapimo mėginio ištyrimu paremtą molekulinį testą ankstyvam inkstų vėžio aptikimui ir ligos eigos stebėsenai. Už atliktą mokslinį darbą mokslininkė įvertinta prestižine Ateities biomedicinos fondo (ABF) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skatinamąja premija. 

Iki 90 proc. atvejų nustatoma atsitiktinai

Inkstų vėžiui būdinga besimptomė ligos eiga, todėl net iki 9 iš 10 sergančiųjų jis nustatomas atsitiktinai.

Kaip pasakoja R. Kubiliūtė-Mikalauskienė, šiuo metu klinikinėje praktikoje nėra prieinamų inkstų vėžiui specifinių molekulinių testų, kurie leistų gydytojams tiksliai diagnozuoti piktybinius inkstų navikus ir sekti ligos eigą. Todėl jaunoji mokslininkė kartu su kolegomis iš Nacionalinio vėžio instituto vykdo mokslinius tyrimus, kurių tikslas yra sukurti neinvazinį šlapimo mėginio ištyrimu paremtą molekulinį testą inkstų vėžio aptikimui ir ligos eigos stebėsenai.

„Ši priemonė leistų gydytojams nustatyti ligą itin ankstyvoje stadijoje. Tai yra svarbu todėl, nes anksti diagnozavus ligą pasiekiami geresni išgyvenamumo rodikliai, taip pat sudaromos geresnės galimybės gydytojams stebėti ligos eigą, nesukeliant pacientui diskomforto. Tai ypač aktualu vyresniems pacientams, negalintiems atvykti į gydymo įstaigą klinikiniam ištyrimui, nes šiuo atveju šlapimo mėginys gali būti paimamas namuose“, – sako mokslininkė.

Pasak R. Kubiliūtės-Mikalauskienės, nepaisant didelio sergamumo inkstų vėžiu, iki šiol skysčių biopsijų pritaikymo šios ligos diagnozavimui ir gydymo personalizavimui tema Lietuvoje nagrinėta nebuvo. Šis kartu su Nacionaliniu vėžio institutu atliekamas tyrimas yra pirmasis šalyje.

Įmanoma ankstyva ligos diagnostika

Pasak mokslininkės, tyrimo metu sukurto molekulinio skysčių biopsijos testo jautrumas siekia apie 80 proc., t.y. net 8 iš 10 pacientų liga diagnozuojama teisingai. Be to, dalies pacientų atveju šio testo kiekybiniai rodikliai koreliavo su ligos progresavimu, o tai rodo galimą jo pritaikomumą neinvazinei ligos stebėsenai ir gydymo personalizavimui.

„Tyrime patvirtinta, kad įmanoma diagnozuoti itin ankstyvos stadijos inkstų navikus tiriant pacientų šlapimo mėginiuose aptinkamus molekulinius biožymenis. Tolesniais tyrimais bus siekiama sustiprinti sukurto skysčių biopsijos testo klinikinę vertę į jo sudėtį įtraukiant papildomus molekulinius biožymenis“, – pasakoja VU ir NVI jaunoji mokslininkė.

R. Kubiliūtės-Mikalauskienės teigimu, tęsiant šios srities tyrimus, svarbu užtikrinti testų pritaikymą kasdienėje klinikinėje praktikoje ir jų prieinamumą pacientams bei juos gydantiems medikams.

Jaunosiosios mokslininkės darbas, kuriame nagrinėtas skysčių biopsijų pritaikymas inkstų vėžio diagnozavimui ir gydymo personalizavimui, įvertintas prestižine ABF ir LMA premija, kuri skiriama už mokslinius tyrimus personalizuotos medicinos tematikoje.