Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA dviejų metų statistika atskleidė, kad šaltuoju sezonu lietuviai slidinėjimo kurortuose patiria 60 procentų daugiau traumų nei atostogaudami egzotiškose šiltosiose šalyse.
„Kartu su „Spinter Tyrimai“ esame atlikę apklausą, kuri atskleidė jog esant galimybei, daugiau nei pusė lietuvių žiemą mieliau atostogautų šiltosiose užsienio šalyse, o tik dešimtadalis šalies gyventojų rinktųsi kalnus ir mėgautųsi žiemos sporto pramogomis. Natūralu, kad išryškėja tendencija - keliaudami į šiltuosius kraštus tautiečiai įprastai draudžiasi tik kelionių draudimu, o keliaudami slidinėti papildomai įsigyja ir nelaimingų atsitikimų draudimą. Nors statistiškai įvykių kalnuose nutinka mažiau, nei egzotiškose šalyse, tačiau jų pasekmės būna kur kas liūdnesnės. Daugiausia patirtų traumų žiemos kurortuose registruota Austrijoje bei Italijoje, kiek mažiau - Čekijos Respublikoje bei Slovakijoje. Dažniausiai patiriami riešo lūžiai, raiščių patempimai, sumušimai, išnirimai, smegenų sutrenkimai. Kalnuose pasitaiko ir žymiai sunkesnių traumų, jų pasekmėms likviduoti kartais prireikia net ir sraigtasparnio, kad nukentėjusįjį saugiai nugabentų į gydymo įstaigą. Tokia pirmoji pagalba neturint draudimo nukentėjusiajam gali kainuoti ir keliasdešimt tūkstančių litų“, - teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA asmens draudimo specialistas Ronaldas Grizickas.
„Pastebėjome, kad šiltuose kraštuose, tokiuose kaip lietuvaičių pamėgtas Egiptas, Graikija ar Turkija, nelaimingi atsitikimai dažnai įvyksta, kai šokdami į baseiną, mūsų poilsiautojai paslysta ant slidžių grindų ir krenta, o taip pat, kai lipdami iš baseino susižaloja į aštrius jo kraštus. Visa laimė, kad dažniausiai tai būna lengvi sužalojimai, kuriems pirmoji medicinos pagalba apsiriboja tvarsčiu, galūnės imobilizacija ir nuskausminamaisiais vaistais, o tokios pagalbos kaštai tesiekia kelis šimtus litų. Dauguma nukentėjusiųjų - vaikai ir jaunimas iki 35 metų“, – sako R. Grizickas.
Indrė Spečiūnaitė