Lėtinis stresas skatina vėžio plitimą
Monašo universiteto (Australija) mokslininkų tyrimai su pelėmis įrodė, kad lėtinis, ilgai besitęsiantis stresas sukelia fiziologinius organizmo pokyčius, kurie skatina vėžio ląstelių pasklidimą į kitas kūno dalis, - skelbia theage.com.
Šis Australijos mokslininkų atradimas gali dramatiškai pakeisti onkologinių ligonių gydymo kryptis. Apie galimą neigiamą streso įtaką vėžio progresavimui buvo kalbama jau seniai, tačiau tam trūko rimtesnių mokslinių įrodymų.
Mokslininkų komanda atrado, kad adrenalinas, suaktyvintas streso, padidina reakcijos į grėsmę greitį – praplečia limfagysles, esančias aplink naviką. Naujų limfagyslių atsiradimas ir jų prasiplėtimas padidina galimybę naviko ląstelėms pasklisti po visą organizmą.
„Mes atradome, kad lėtinis stresas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, atsakingą už organizmo išsaugojimą grėsmės metu. Jis paveikia limfinę sistemą ir paskatina vėžio ląstelių pasklidimą,“ – prestižiniam žurnalui Nature Communications teigė tyrėjai.
Eksperimente dalyvavusios pelėms buvo dirbtinai sukurtos tokios ilgalaikės situacijos, kuriose jos nebegebėjo susidoroti su iškilusiais sunkumais. Taip buvo daroma imituojant žmogiškąsias situacijas, kuomet žmonės išgyvena nuolatinį stresą ir beviltiškumą (pvz., rūpinantis sunkiu ligoniu trūkstant reikiamų lėšų). Ilgalaikis stresas skiriasi nuo to, kurį žmogus išgyvena netikėtai (pvz., vejantis piktam šuniui).
Studija, nagrinėjusi ilgalaikio streso poveikį, nustatė, kad pelės, išgyvenusios lėtinį stresą, daug dažniau patyrė vėžio išplitimą nei pelės kitoje kontrolinėje grupėje.
Šie tyrimai taip pat parodė, kad tarp pacientų, kurie vartojo vaistus , mažinančius nerimą ar kraujo spaudimą (beta blokatoriai, blokuojantys adrenalino veikimą), antrinio vėžio atvejai buvo retesni.
Mokslininkai pabrėžė, kad onkologiniai ligoniai neturėtų savęs numenkinti dėl negebėjimo kontroliuoti patiriamo streso. Kova su rimta liga yra ilgas ir varginantis procesas. Tikimasi, kad šie moksliniai atradimai padės visapusiškiau gydyti onkologines ligas ir atkreipti dėmesį į streso kontrolės svarbą. Tam puikiai galėtų pasitarnauti raminamieji vaistai, kuriuose yra beta blokatorių, arba tokios terapijos kaip meditacija ar joga.
Susiję straipsniai
