Lėtinis stresas pažeidžia DNR

Nors stresas tai natūralus gynybinis atsakas, reikalingas tam, kad organizmas išliktų, ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti sveikatą. Ne kartą teko girdėti posakį: „Visos ligos nuo nervų“. Tačiau yra ir mokslinis paaiškinimas. Jungtinėse Valstijose  Duke universiteto medicinos centro mokslininkų „Nature“ žurnale paskelbtame tyrime tai aiškinama DNR pažeidimu.

 Žmogaus protas ir kūnas reaguoja į stresą, kuris sutrikdo homeostazę, aktyvuodamas simpatinę nervų sistemą. Ilgai patiriamas lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį. Toks ilgalaikis stresas pažeidžia DNR, o tai gali sukelti odos jautrumą, širdies ir kraujagyslių ligas, ankstyvą žilimą ar net onkologines ligas. Deja, šiuo metu nėra žinomas pats mechanizmas, kaip DNR pažeidžiama, tačiau atliekant šį tyrimą mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kaip lėtinis stresas pagreitina DNR pažeidimą.

 Siekiant tai išsiaiškinti pelėms nuolat buvo leidžiamas adrenalinas, kuris veikia kartu su beta adrenerginiais receptoriais. Šie receptoriai, išsidėstę ant ląstelių membranos, yra daugumos vaistų, pvz., beta blokatorių, kurie vartojami sergant širdies ligomis, antihistamininių vaistų,  „taikiniai“.  Taigi leidžiant adrenaliną, kuris paveikia šiuos receptorius, pelės nuolat jausdavo stresą.

 Šio tyrimo metu atrastas molekulinis mechanizmas: į adrenaliną panašūs dariniai, veikdami per G-baltymo ir beta-arestino kelius, sukelia DNR anomalijas. Lėtinis stresas sukelia ilgalaikį P53 (P53 – auglių vystymąsi slopinantis baltymas, saugantis nuo genetinių anomalijų) sumažėjimą.

Mokslininkai teigia, kad pelės, kurioms trūko beta-arrestino, buvo apsaugotos nuo DNR pažeidimų dėl stabilizuoto P53 lygio. Tad lieka tikėtis, kad jau greit mokslininkai ras būdą, kaip stabilizuoti DNR, net ir esant nuolat padidėjusiam adrenalino kiekiui.

 Stresas silpnina imunitetą

Psichologė Dalia Kujalienė pripažįsta, jog lėtinis stresas gali padaryti didelę žalą tiek fizinei, tiek psichologinei žmogaus sveikatai, nes nuolatinė įtampa „daro savo“.

„Lėtinis stresas apskritai silpnina atsparumą, nes žmogus daug jėgų išeikvoja įtampai atlaikyti. O susilpnėjus imuninei sistemai ima pulti visos ligos. O dėl vėžio...

Yra rašoma, jog tam tikrą kiekį vėžinių ląstelių turime visi, bet ne visi suserga ta liga. Lėtinis stresas padaro palankesnę terpę vėžinėms ląstelėms įsitvirtinti ir pradėti graužti organizmą“, - sakė ji.

Lėtinį stresą išgyvenantis žmogus gali jausti įvairius ligų simptomus, tačiau iš pradžių objektyvūs tyrimai ligos gali nerodyti. Tačiau vėliau atsiranda pakitimų.

Jei stresinės situacijos žmogus negali pakeisti, psichologė patartų keisti požiūrį į  ją, į viską žiūrėti paprasčiau, kiekvienu atveju įžvelgti įvairiausias savo galimybes, suvokti, jog išeitį visada galima rasti. Pakeitus požiūrį ir mintis, keičiasi ir emocinė būsena.  Įveikti stresus padeda įvairios atsipalaidavimo technikos, fizinis aktyvumas bei bet kokia veikla, teikianti gyvenimo džiaugsmo. 

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Makoto R. Hara1, Jeffrey J. Kovacs1, Erin J. Whalen1, Sudarshan Rajagopal1, A stress response pathway regulates DNA damage through β₂-adrenoreceptors and β-arrestin-1. Nature. 2011. doi: 10.1038/nature10368