Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Stroputės, žmonių savijautos ir orų sąsajos – viena seniausių ir dažniausių populiariosios biometeorologijos temų. Orų įtaka sveikatai ir gerai savijautai yra žinoma nuo Hipokrato laikų, o pastaruoju metu, didėjant visuomenės susidomėjimui klimato kaita, didėja ir susidomėjimas moksliniais tyrimais šioje srityje. Klimato kaita siejama su temperatūros didėjimu, dažnai besikeičiančiomis orų sąlygomis, ekstremaliais klimato įvykiais. Atlikta nemažai tyrimų apie orų įtaką savijautai ir sveikatai įvairiose srityse, daug kas bando atsakyti į šį klausimą, tačiau aiškaus atsakymo iki šiol nėra, nes gaunamos išvados prieštaringos. Vieni tyrėjai patvirtina hipotezę, kad orai ir savijauta yra labai susiję, kiti ją paneigia, treti randa ryšius, bet labai silpnus. Pati mokslininkė apsigynė disertaciją, kurioje nagrinėjo pacientų, sergančių išemine širdies liga, subjektyvios savijautos sąsajas su orais.

Reabilitacijos programoje dalyvaujantys pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, pildė savikontrolės dienynus, kuriuose kasdien žymėjo savo savijautą. Jie turėjo nurodyti, ar jautė dienyne išvardytus subjektyvius simptomus: apatiškumą, silpnumą, mieguistumą dienos metu, energijos stoką, neritmišką arba stiprų širdies plakimą, širdies skausmą ir kt. Tyrimo metu buvo išskirtos trys simptomų grupės – psichologiniai, kardiologiniai ir fiziniai simptomai.

„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad geriausiai sergantieji išemine širdies liga jautėsi, kai vidutinė paros temperatūra buvo tarp 9-15°C. Vidutinei paros temperatūrai esant aukščiau ar žemiau minėto temperatūros intervalo, savijautos simptomai buvo stipriau išreikšti, t. y. savijauta blogesnė. Blogesnė pacientų savijauta taip pat buvo susijusi su didesne drėgme ir žemesniu atmosferos slėgiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad orai minėtų ligonių subjektyvios savijautos kitimą gali lemti nuo 3 iki 8 proc. Kad būtų aiškiau, galima įsivaizduoti, kad, tarkime, visą mūsų savijautą sudaro 100 proc. ir iš jų ne daugiau kaip 8 proc. gali priklausyti nuo orų. Tai daug ar mažai?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mažai, kita vertus, savijauta – tai daugiaveiksmis ir dinamiškas reiškinys, ji priklauso nuo daugelio dalykų – socialinių, ekonominių veiksnių, bendros sveikatos būklės, tiek fizinės, tiek psichologinės, todėl jei teigtume, kad orai veikia, tarkime, 50 proc. mūsų savijautos, nelabai ką įtikintume. Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad žmogaus sveikata nuo aplinkos priklauso tik 20 proc. (10 proc. nuo medicinos, 20 proc. – nuo genetikos ir paveldėjimo ir 50 proc. - nuo gyvenimo būdo). Taigi orų poveikio dalis šiame kontekste atrodo visai logiškai. Beje, pasaulyje atliekami tyrimai šia linkme prieštaringi – vieni randa stipresnius, kiti silpnesnius ryšius tarp savijautos ir orų, trūksta tyrimų atskleidžiančių šios sąveikos priežastinius ryšius“, - pasakojo pašnekovė.

Nepalankiausi mėnesiai, kuriais jaučiamasi blogiausiai

Tiriamųjų taip pat buvo klausiama, ar jie jaučia orų permainas. Beveik 50 proc. iš jų nurodė esantys jautrūs orams. Daugiau tokių buvo tarp vyresnių nei 60 metų ir tarp moterų nei vyrų. Jautrūs orų permainoms respondentai blogiau vertino ir bendrą savo savijautą nei taip nemanantys.

„Pastebėta, kad tiek psichologiniams, tiek kardiologiniams, tiek fiziniams simptomams nepalankiausias mėnuo buvo rugpjūtis ir kovas. Kardiologiniams simptomams, t. y. tokiems subjektyviai pažymimiems simptomams, kaip stiprus ar neritmiškas širdies plakimas, širdies skausmas, dūrimas širdies plote, nepalankus buvo ir gruodžio mėnuo. Atsižvelgiant į literatūroje keliamas hipotezes, kad blogesnė savijauta ar ligų paūmėjimas gali pasireikšti ne tik dėl staigių orų pokyčių, bet ir dėl ilgesnį laiką užsitęsusių nepalankių orų sąlygų, šiuos blogesnės savijautos pikus galima būtų paaiškinti dvejopai. Viena vertus, juos galima sieti su minėtu temperatūros intervalu.

Tyrimo metu liepos mėnesį ir dalį rugpjūčio vidutinė paros temperatūra buvo aukštesnė nei 15 laipsnių. Šis užsitęsęs karštesnis laikotarpis galėjo lemti stipresnį simptomų išreikštumą rugpjūčio mėnesį.

Panašiai ir su gruodžio mėnesiu: nuo spalio mėnesio temperatūra krenta ir vidutinė paros temperatūra dažnai jau būna žemiau 9 laipsnių, o kardiologiniams ligoniams vienodai nepalankus tiek karštas, tiek šaltas oras, ką rodo ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai pasaulyje. Antra vertus, orų parametrų svyravimas ne visada sutampa su sezono pradžia ar pabaiga, o tiek kovas, tiek rugpjūtis yra susiję su sezono pasikeitimu, kada vyksta ir didesni, staigesni orų sąlygų svyravimai“, - teigė D. Stroputė.

Ką verta žinoti apie savo asmenybę

Tyrimo metu taip pat buvo vertinama nerimo, depresijos ir asmenybės bruožų įtaka subjektyviai orų sąlygotai savijautai sergant išemine širdies liga. Mat asmenys, turintys emocinių sutrikimų ir jautrią nervų sistemą, taip pat laikomi vieni iš jautriausių orų pokyčiams. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad su išeminės ligos išsivystymu ir progresavimu yra susiję depresija, nerimas bei asmenybės D tipas, apie kurį pastaruoju metu daug kalbama.

Ši asmenybė apibūdinama kaip turinti polinkį į neigiamas emocijas, dirglumą, nusiminimą ir socialinį varžymąsi. Tai uždari, savimi nepasitikintys žmonės. Jie linkę ne tik dažniau patirti neigiamas emocijas, bet ir nesidalina jomis su kitais, baimindamiesi būti atstumti ar nesuprasti. Teigiama, kad D asmenybės tipo žmonių yra 21 proc. tarp sveikųjų, o turinčių padidintą kraujospūdį – net apie 53 proc. Šis asmenybės tipas susijęs su 4 kartus didesne ligų ir mirčių rizika tarp pacientų, sergančių išemine širdies liga.

„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai su išreikštais nerimo ir depresijos simptomais arba turintys D tipo asmenybę, taip pat dažniau laikė save jautriais orų permainoms. Jie blogiau vertino ir bendrą savo savijautą. Pacientams su labiau išreikštais nerimo simptomais nepalankesnis mėnuo buvo rugpjūtis, su depresijos simptomais – rugpjūtis, gruodis ir sausis, D tipo asmenybėms – kovas, rugpjūtis ir gruodis.

Gruodžio mėnuo išliko nepalankiausias subjektyviems kardiologiniams simptomams visiems pacientams: tiek laikantiems save jautriais orų permainoms, tiek su išreikštais nerimo ir depresijos simptomais, tiek turintiems asmenybės D tipą“, - pasakojo mokslininkė.

Dar viena orams jautrių žmonių grupė – kenčiantys nuo įvairių lėtinių (sąnarių, raumenų, nugaros, galvos, fantominių amputuotų galūnių) skausmų. Net iki 90 proc. pacientų su skirtingomis skausmo diagnozėmis laiko save jautriais orams. Yra žinoma, kad jie gali jausti orų pasikeitimus prieš kelias valandas ar net dieną. Su raumenų ir sąnarių skausmais paprastai siejamas šaltas ir drėgnas oras. Yra keliama prielaida, kad kaulai, raumenų ar randų audiniai yra skirtingo tankio, todėl nevienodas jų išsiplėtimas ir susitraukimas keičiantis temperatūrai ir drėgmei gali padidinti uždegimų paveiktų sąnarių ar sužeistų raumenų skausmą. Temperatūros ir atmosferos pokyčiai taip pat keičia sąnarių lankstumą, dėl to gali keistis skausmo pojūtis.

„Paprastai orai nėra pagrindinė ligos priežastis, tačiau orų pokyčiai gali sukelti pažeidžiamų organizmo vietų reakcijas ir tokiu būdu pabloginti savijautą, sukelti tam tikrus paūmėjimus. Sveikatos problemos ar pablogėjusi savijauta negali būti susieta tik su vienu kokiu nors įvykiu, tai yra kompleksiškas mechanizmas ir jį veikia daug rizikos veiksnių. Vienas iš jų gali būti nepalankios oro sąlygos. Literatūros apžvalga parodė, kad su savijauta paprastai būna susiję tokie meteorologiniai reiškiniai, kaip temperatūra, dienos šviesos trukmė, saulėtos valandos, santykinė oro drėgmė ir atmosferos slėgis. Itin su temperatūra, tiek su žema, tiek su aukšta, siejamas padidėjęs sergamumas ir mirtingumas nuo kardiovaskulinių ligų. Kai kurie tyrimai įrodė, kad esant žemai temperatūrai didėja kraujo spaudimas, kraujo klampumas, dėl to susilpnėja kraujo tekėjimas, sutrinka širdies ritmas. Be to, kraujo klampumas ir cholesterolio kiekis linkę didėti ir esant aukštai temperatūrai. Tai gali turėti įtakos prieširdžių virpėjimo atsiradimui ir kraujo krešulių susidarymui. Kita vertus, šiluma, karštis išplečia kraujagysles, dėl to sumažėja kraujospūdis. Atrodytų, tai būtų palanku žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, tačiau tuo pat metu kraujotaka sulėtėja ir širdis tiesiog nepajėgi aprūpinti kraujagyslių padidėjusiu kraujo tūriu. Be to, organizmui kovojant su šilumos pertekliumi, labai padidėja pulso dažnis, o tai labai apsunkina širdies darbą“, - pasakojo D. Stroputė.

Nustatyta, kad žmones labai veikia karščio bangos, kurių pastaruoju metu daugėja. Ypač pažeidžiami karščiui pagyvenusio amžiaus žmonės ir maži vaikai, kurių dar ne visai išsivystęs temperatūros reguliavimo mechanizmas. Kita vertus, tyrimais nustatyta, kad naudojant patalpose kondicionierius, karščio sukeliamas neigiamas poveikis sumažėja.

Reklama

Ar saulėtomis dienomis iš tiesų jaučiamės laimingesni

Kalbant apie visai sveikus žmones, dažniausiai teigiama, kad sveiko žmogaus oras neveikia, o jei turi poveikį, vadinasi, yra kažkokia silpnesnė organizmo vieta. Pavyzdžiui, galbūt žmogus linkęs turėti žemą kraujospūdį, todėl krentant slėgiui jis dar labiau sumažėja. Tyrimais įrodyta, kad labiau veikiami orų žmonės, kurių nervų sistema jautri. Mokslinės literatūros duomenimis, jautrūs orams žmonės gali sudaryti 30–60 proc. populiacijos, tačiau šie procentai skiriasi tarp skirtingus negalavimus patiriančių asmenų. Pavyzdžiui, kai kurie šaltiniai nurodo, kad iki 85 proc. žmonių, kurių nervų sistema jautri, yra jautrūs ir orams. Tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis jautriau į orus reaguojančių yra apie 70 proc., tarp sergančiųjų reumatoidiniu artritu – 80-90 proc., migrenos priepuolius dėl besikeičiančių orų patiria 20-30 proc. žmonių.

„Norintiems suprasti, kokios orų sąlygos veikią jų savijautą, patariama rašyti dienoraštį, kuriame reikėtų fiksuoti savijautos ir orų pokyčius. Taip įmanoma pastebėti, kokie būtent pokyčiai veikia. Nuostata, kad žmonės jaučiasi laimingesni tomis dienomis, kai šviečia saulė nei kai tamsu ir lyja, yra paplitusi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tačiau ir ji nėra universali. Aš asmeniškai darbingesnė jaučiuosi, kai lyja nei šviečia saulė. Vis dėlto yra tyrimų, kurie patvirtino šią hipotezę. Saulėtomis dienomis žmonės linkę pažymėti didesnį pasitenkinimą gyvenimu nei lietingomis. Atlikta ir tokių tyrimų, kurie nustatė, kad saulėtomis dienomis restoranų klientai palieka daugiau arbatpinigių, kad saulės šviesos kiekis turi poveikį net vertybinių popierių rinkoje dalyvaujančių investuotojų prekybiniams sprendimams.

Institute su kolegomis taip pat atlikome tyrimą, siekdami įvertinti saulės šviesos poveikį sergančiųjų emociniais sutrikimas savijautai. Kėlėme hipotezę, kad saulės šviesa gerina nuotaiką ir savijautą, bet rezultatai nustebino mus pačius. Vertinant visų metų duomenis, saulės šviesos intensyvumas gerino šių ligonių savijautą. Tačiau, vertindami saulės poveikį kiekvieno sezono metu, nustatėme, kad pavasarį intensyvesnė saulės šviesa buvo susijusi su stipresniu blogos savijautos simptomų pasireiškimu. Ko gera, taip yra todėl, kad asmenys su emociniais sutrikimais pavasarį, kai gamta atbunda, ir, atrodo, visi aplinkui džiaugiasi, jaučia dar didesnį liūdesį ir vienišumą nei tada, kai ir oras yra „blogas“. Tačiau atlikto pilotinio tyrimo sveikų asmenų grupėje rezultatai parodė, kad jiems visais metų laikais saulės šviesa buvo susijusi su geresne savijauta“, - aiškino mokslininkė.

Kaip žmonės prisitaiko prie jiems neįprasto klimato

Pasak pašnekovės, dar viena aktyvi tyrimų sritis, susijusi su saulės šviesos trūkumu, yra sezoninio afektinio sutrikimo (SAS) epidemiologija. Sezoninis afektinis sutrikimas yra atskiras pasikartojančios didžiosios depresijos subtipas, pasireiškiantis atskirais metų laikais. Manoma, kad SAS priežastis pirmiausia yra šviesos stygius žiemą ir kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp žmonių, gyvenančių toliau nuo pusiaujo platumos. Nustatyta, kad SAS paplitęs labiau į šiaurę nutolusiose platumose. Kai kurie mokslininkai domėjosi, ar žmonės prisitaiko prie kitų klimato sąlygų.

Birmingemo (Anglija) mokslininkai vienerius metus kartą per mėnesį tyrė baltųjų ir azijietiškos kilmės Didžiojoje Britanijoje gimusių moterų nuotaiką. Rezultatai parodė, kad azijietės patyrė daugiau sezoninių nuotaikos svyravimų. Tame pačiame tyrime mokslininkai lygino azijietes moteris, kurios neseniai persikėlė į Angliją, su azijietėmis moterimis, kurios gimė Anglijoje. Abi grupės moterų turėjo panašius depresijos simptomus, bet Azijoje gimusių moterų depresijos simptomų vidurkis žiemą buvo didesnis nei azijiečių moterų, gimusių Anglijoje. Taigi moterys, kurios visą savo gyvenimą praleido Anglijoje, geriau adaptavosi prie ilgos žiemos. Tačiau kitas tyrimas, kurio metu tyrėjai lygino dvi grupes japonų, gyvenančių

Stokholme (Švedija) – vieni gyveno Stokholme mažiau kaip dvejus metus, kiti – daugiau kaip 10 metų, – nerado požymių, kad japonai, kurie gyveno Stokholme ilgiau, geriau prisitaikė prie ilgos skandinaviškos žiemos.

Nors lietuviai taip pat nuolat nepatenkinti savo šalies orais, kokie jie bebūtų – lytų ar šviestų saulė, būtų šalta ar karšta, pašnekovė priminė, kad Lietuvoje orai dar palyginus labai geri. Štai tautiečiai, išvykę gyventi į Angliją, tikrai turėtų kuo skųstis. Tiesiog žmonėms labai patogu suversti orui savo negalavimus, kurie susiję su jų gyvenimo būdu ar elgesiu.

Net 74 proc. lietuvių mano esantys jautrūs orams

Orų poveikį savijautai yra tyrinėjusi ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė dr. Judita Liukaitytė. Pasak sinoptikės atliktos apklausos, pateiktos jos disertacijoje, didžioji dauguma respondentų – apie 55 proc. – teigia, kad orai turi šiokią tokią įtaką jų sveikatai, o apie 19 proc. mano, kad jų sveikata orų veikiama labai stipriai. Didelį poveikį sveikatai orai daro net trečdaliui apklaustųjų, vyresnių kaip 60 metų. Kitose amžiaus grupėse atsakymai pasiskirstę gana tolygiai.

Daugiau nei trečdalis žmonių blogai jaučiasi esant drėgniems orams, o 27 proc. – atšalus. Poveikis sveikatai neretai pasireiškia, kai šiltėja ar vyrauja audringi orai, būna žemas slėgis, apniukęs dangus. Net 83 proc. respondentų nurodė, kad yra jautresni, kai orai keičiasi. 58 proc. orams jautrių žmonių poveikį savijautai pirmą kartą pastebėjo iki 20 metų amžiaus. Penktadaliui tai pasireiškė nuo 20 iki 30 metų. Taigi jautrumas orams pradeda pasireikšti gana anksti.

Lietuvos gyventojai su orų sąlygomis dažniausiai sieja sąnarių skausmą (apie 25 proc.), sumažėjusį aktyvumą, nuovargį (apie 35 proc.), mieguistumą (per 40 proc.), galvos skausmą (beveik 20 proc.), nervingumą, irzlumą (18 proc.), depresiją (12 proc.). Tarp kitų negalavimų respondentai nurodė alergiją, slogą, kvėpavimo takų ligas, nuotaikų kaitą. Visgi pusei apklaustųjų neteko dėl orų sukeltų negalavimų keisti savo dienotvarkės. Dažniausiai tai daryti reikia turintiems kraujotakos sistemos problemų ar neseniai persirgusiems onkologinėmis ligomis.

Įdomu, kad įvairių šalių gyventojai kiek nevienodai vertina orų daromą poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, Vokietijoje orams jautrūs 54,5 proc. gyventojų, Kanadoje – 61 proc., o Lietuvoje – net 74 proc.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems labiausiai komfortiška temperatūra vasarą – 23-26 laipsniai, penktadalis pageidautų 19-22 laipsnių. 14 proc. respondentų išsiilgę aukštesnės nei 26 laipsnių temperatūros.

Inga Saukienė