Penktadienis, 2024.07.19
Reklama

Kuo nusikalto rajonų gyventojai, kad yra priversti rizikuoti savo gyvybėmis?(1)

Ligita Sinušienė | 2012-02-29 23:56:38

Ištikus insultui ar patyrus itin sunkią traumą, keliančią grėsmę gyvybei, Šilalės rajono gyventojui tenka sulaukti miesto greitosios pagalbos, o paskui – dar šimtą kilometrų kęsti skausmus ar net merdėti, kol pasieks uostamiestį. Kelionė gali dar užtrukti, jei žmogus praranda sąmonę. Mat jį gaivinti tenka felčerei ir vairuotojui. Savaime aišku, kol šis stengiasi padėti pacientui, greitosios pagalbos automobilis stovi. Tik paciento būklei bent kiek pagerėjus, vėl įjungiamas variklis ir tęsiama kelionė.

Ar suspės laiku?.. Algirdo Kubaičio nuotr.

 Kelionė trunka ir valandą

Kiek šansų, kad šitokiomis sąlygomis pacientas išgyvens? Niekas neatsako. Tačiau būna, kad pakeliui į didmiesčio ligoninę žmonės miršta. Bent jau taip tvirtina Šilalės UAB "Ambulansas"  vadovė Loreta Kalnikaitė. „Be abejo, mes nežinome, ar tokiam žmogui dar būtų kas nors padėję ir Klaipėdoje. Tai žino tik Aukščiausiasis. Tačiau kuo kalti dešimties rajonų gyventojai, kurių ligoninės nebeturi reanimacijos skyrių? Ar jų kaltė, kad jie negyvena didmiesčiuose?“ – svarsto portalo pašnekovė.

Jos teigimu, 2009 m. per mėnesį į Klaipėdą greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada pacientus veždavo 20-30 kartų, dabar – apie 90. Iš miesto centro į uostamiestį nuvažiuojama per 45 minutes, bet jei tenka ligonį vežti iš rajono pakraščio, kelionė užtrunka ir valandą.

L. Kalnikaitei ypač skaudu, kad planuojant reformą buvo žadama rajonų pacientų nepalikti be pagalbos. „ O dabar nuvažiavus į Klaipėdos ligoninės dar tenka laukti eilėse, išgirstame ir patyčių: „O kodėl vežėte?“ , - kalbėjo GMP vadovė.

Verčia laukti eilėje

Pašnekovė nepanoro įvardinti, kurioje iš trijų Klaipėdos ligoninių rajono pacientai taip nesvetingai priimami, bet paminėjo, kad Universitetinėje rūpesčių beveik nebūna, vėliau pridūrė tą patį ir apie Respublikinę. Paprašyta konkrečiai įvardinti prasitarė, kad šitaip sutinkami kardiologiniai pacientai.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vadovas Jonas Sąlyga nebuvo pasiekiamas, bet vienas iš įstaigos gydytojų, nepanoręs atskleisti savo pavardės, paaiškino: „Kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Būna, kad mums atveža pacientą, o visai nebuvo būtina to daryti. Mes pirmenybę teikiame intervencijoms, nežiūrėdami, ar žmogus iš Šilalės, ar iš Klaipėdos. Deja, mums mėgstama atvežti visus pacientus, kuriems tik truputį kas nors suskaudo“.

Panoręs likti nežinomu gydytojas pabrėžė, jog rajonų ligoninės privalo telefono skambučiu pranešti KJL, kad atvežamas sunkus ligonis: „Štai ir šiandien iš Gargždų atvežė vieną pacientą iš karto su mumis susiderinę. O jei itin sunkus ligonis, reanimatologai patys važiuoja, bet nereikia gainioti tų mašinų be reikalo“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad penktadieniais dažniausiai KJL ženkliai padaugėja kardiologinių pacientų: „Prieš šeštadienį kaimyninės Klaipėdos ir rajoninės ligoninės nori apsivalyti“.

Šilalės greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Asmeninio archyvo nuotr.

Reikia daugiau brigadų

Šilalės GMP gydytojos pastebėjimu, pagalbos suteikimo sunkiems pacientams problemą galima spręsti dar vienu būdu – padidinus GMP brigadų skaičių ir praplėtus jų komandas bent iki dviejų felčerių. Tokiu atveju pacientui netekus sąmonės automobilis važiuos toliau, neilgindamas kelionės laiko, nes vairuotojui nereikės ateiti į pagalbą. „O vienam gaivinti pacientą – tik žaidimas,“ - sako L. Kalnikaitė.

O GMP brigadų, pasak pašnekovės, rajonuose turėtų būti dukart daugiau nei dabar. „Dabar skaičiuojama, kad viena brigada tenka 16 tūkstančių kaimo gyventojų ir 18 tūkstančių – miesto. Skirtumas – tik 2 tūkstančiai, nors realiai – dvigubas. Jei viena brigada būtų skiriama 10 tūkstančių kaimo gyventojų, manau, problema išsispręstų. Nes dabar, esant ir taip tolimai kelionei iki Klaipėdos, būna, kad net negalime atvykti pas pacientą. Šilalės rajone dirbame 2,6 brigados. O gyventojų – apie 26 tūkstančius“.

Pakeliui nemiršta?

Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė pastebėjo, kad valstybės atžvilgiu gal ir teigiamas žingsnis rajonų ligoninėse panaikinti reanimacijos skyrius, bet pritarė portalo pašnekovei, kad bent jau GMP turėtų būti pertvarkyta. „Tačiau mūsų šalies GMP yra labai atsilikusi, palyginti su kitų valstybių. Manau, kad kol nebuvo perorganizuota GMP, nederėjo atsisakyti ir reanimacijos skyrių rajonuose. Juk jei vienas galas trumpinamas, kitas turi ilgėti – kitaip problema neišsprendžiama“, - kalbėjo gydytoja.

Irmantas Mockus įsitikinęs, kad ir nevienareikšmiškai vertintina sveikatos reforma turi tęstis. Algirdo Kubaičio nuotr.

Tauragės ligoninės direktorius Irmantas Mockus portalui aiškino, kad per metus iš jo vadovaujamos įstaigos į Klaipėdos ligonines perkeliama apie 200 pacientų (iš 6500). "Reforma vertintina nevienareikšmiškai - yra gerų ir blogų dalykų. Dėl netolygaus redukuojamų ligoninių tinklo kai kuriais atvejais pagalbos suteikimo laikas pailgėja, bet reformą būtina tęsti", - sakė I.Mockus.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Remigijus Bielinskas portalui pažadėjo į klausimus atsakyti raštu, bet išgirdęs, jog GMP automobiliuose miršta žmonės, labai nustebo. „Jei būtų užfiksuoti tokie atvejai, kad pacientas mirė pakeliui į ligoninę ir mirties priežastis – nespėta suteikti pagalbos, būtų skalambijama visais varpais. Todėl siūlau jums netikėti bet kuo, kas yra kalbama“, - kalbėjo R. Bielinskas.

Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų