Kūdikio širdies transplantacija neapsiriboja tik finansavimo klausimu
Dėl visuomenėje jau gerai pažįstamos mergaitės, laukiančios širdies transplantacijos, tolesnio gydymo Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM inicijavo susitikimą su VUL Santariškių klinikų ir Valstybinės ligonių kasos atstovais. Pasitarimo dalyviai norėtų atkreipti dėmesį į donorystės ir transplantacijos proceso sudėtingumą ir šios medicinos šakos priklausomumą nuo visuomenės požiūrio į donorystę, logistikos problemas, finansus ir kita. Susitikime aptartos gydymo galimybės mūsų šalyje ir užsienyje.
Kūdikio širdies transplantacija neapsiriboja tik finansavimo klausimu. Konkrečiu atveju reikalingas donoras vaikas, kurių mūsų šalyje per metus būna 2–4. Todėl galimybės Lietuvoje sulaukti donoro – labai menkos. Svarbu tai, kad donorų trūksta visame pasaulyje – visur transplantacijos laukiančiųjų skaičius yra didesnis nei donorų, todėl visose šalyse yra laukiančiųjų sąrašai. Pirmiausia yra gydomi savos šalies ligoniai. Tačiau yra šalių, kurios priima nedidelę dalį pacientų iš kitų šalių, kuriose tos transplantacijos neatliekamos arba kuriose jų negalima atlikti, nes nėra donorinio organo. Teisinė tvarka reikalinga tam, kad pirmiausia būtų rūpinamasi savo šalies piliečiais (nes jų šalies piliečiai ir donuoja), kad nebūtų piknaudžiaujama: nesant reglamentavimo, turtingi kitų šalių žmonės aplenktų pacientus, kurie gydymo laukia savo šalyje.
Aptarti svarbūs logistikos aspektai – paciento sveikatos būklė, norint pervežti jį transplantacijai į kitą šalį, turi būti transportabilus. Logistikos plane svarbu viską numatyti ir suplanuoti labai tiksliai, su atsarginiais kelionės variantais. Transplantacijos procese talkinantys sraigtasparniai, kurie gabena donorinius organus, pacientui perskraidinti tiktų ne visada: pirmas dalykas – atstumai (sraigtasparniai gali skristi ribotą atstumą, vėliau turi papildyti degalų atsargas, jų greitis nėra didelis). Svarbios oro sąlygos – esant audroms, dideliam rūkui (ypač naktį) sraigtasparnis negali skristi. Norint patekti į kitos šalies oro erdvę, reikia suderinti skrydį su kitų šalių institucijomis – tai irgi užtrunka. O donorystės procese laikas yra ypatingas faktorius, ribojantis transplantacijos galimybes: širdies transplantacija turi būti atlikta greičiau nei per penkias valandas (donorinės širdies paėmimas, atvežimas į transplantacijos centrą, paciento širdies išėmimas ir naujosios persodinimas).
Aptartos ir finansavimo galimybės. Šiuo metu galiojanti tvarka numato gydymo išlaidų kompensavimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šeimai būtų reikalingos papildomos lėšos gyventi toje šalyje laukiant transplantacijos, slaugant ligonį po operacijos, kol gydytis būtų galima namuose.
VUL Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktorius kardiochirurgas dr. Virgilijus Tarutis sako, kad šiuo atveju mažajai pacientei būtų geriausia sulaukti donorinės širdies ir būti transplantuotai čia, Lietuvoje. Tokia galimybė bus, kai atsiras donorinė širdis. Donorai vaikai – ypatingai jautri tema. Tačiau apie donorystę turime kalbėti mintyje turėdami ir juos. Šeima, kurią ištiko didžiausia nelaimė, galėtų padėti kitiems, sunkiai sergantiems ligoniukams, dovanodami organus transplantacijai. Donorystė – kilnus poelgis, kuris ženklina vieno žmogaus mirtį, kitam suteikdamas viltį gyventi.
Nacionalinis transplantacijos biuras
Susiję straipsniai
