Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Krūties vėžys: rizika po radioterapijos susirgti koronarine širdies liga jau mažesnė

2012-01-25 23:57:10

   Krūties vėžio gydymui tam tikrai atvejais taikoma spindulinė terapija. Ji sumažina recidyvo tikimybę ir kartu mirtingumą nuo šios ligos. Jau seniai daromos prielaidos, kad radioterapija gali paskatinti širdies bei kraujagyslių pakitimus ir sukelti koronarinę širdies ligą, kuri savo ruožtu neretai baigiasi miokardo infarktu. Tiesa, onkologinė radioterapija sparčiai žengia į priekį ir komplikacijų rizika per pastaruosius 10 metų smarkiai sumažėjo.  

Stenozės rizika didesnė

  Švedų mokslininkai išanalizavo 1970-2003 metų duomenis Nacionaliniame krūties vėžio registre. Tuo pat metu buvo palyginti koronarinių angiografijų (širdies kraujagyslių rentgeno tyrimų) duomenys nuo 1990 iki 2004 metų. Iš viso pavyko nustatyti  199 moteris, kurios buvo gydytos nuo krūties vėžio ir kurioms vėliau tirtos širdies kraujagyslės. 62 proc. (arba 123) šių moterų buvo gydytos radioterapija. Mokslininkai palygino abiejų registrų duomenis,  apskaičiavo spindulių, skirtų pacientėms, kryptis, stiprumą, sklaidą bei kitus kriterijus ir  palygino su širdies kraujagyslių susiaurėjimų vietomis, nustatytomis koronarografija. Taip pat atsitiktinai atrinktos dar 188 moterų koronarogramos, kurios buvo laikomos kontroline grupe.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia susiaurėjimo rizika po gydymo radioterapija yra priekinėje širdies sienoje esančioms kraujagyslėms. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, jog kairės pusės krūties vėžiu sirgusios pacientės turėjo kur kas didesnę stenozės (susiaurėjimo) riziką. Kai kuriose kraujagyslėse ši rizika padidėjo daugiau nei 7 kartus, lyginant su kontroline grupe. Vidutiniškai nustatyta maždaug 2 kartus padidėjusi širdies kraujagyslių stenozės rizika moterims, kurios buvo gydytos radioterapija, nepriklausomai nuo ligos pusės.

Pavojus širdžiai minimalizuotas

Dr. A. Burneckis. Asmeninio archyvo nuotr.

Gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė atkreipė dėmesį, jog šio tyrimo duomenys tikrai patvirtino ryšį tarp spindulinės terapijos sergant krūties, tarpuplaučio vėžiu, limfoma ir koronarinių kraujagyslių susiaurėjimo. Tačiau, nepaisant bauginančių išvadų, - sakė ji, yra dvi geros naujienos. Pirmiausia, kad koronarinių kraujagyslių susiaurėjimas pasireiškia ne anksčiau kaip po 5 metų. Antra, šis tyrimas nagrinėjo 1970-2003 metų atvejus, o per tą laiką  radiologija žengė milžinišką žingsnį į priekį.

„Dabartinės technologijos tausoja širdį ir kraujagysles, yra labai lokalios (veikia tik auglį), todėl pavojus širdžiai minimalizuotas“, - pasidžiaugė kardiologė.

Milžiniškas žingsnis į priekį

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Radioterapijos skyriaus vedėjas onkologas radioterapeutas dr. Arvydas Burneckis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog gydant onkologines ligas, kaip ir kitose medicinos srityse, komplikacijos neišvengiamos.

„Minimos komplikacijos galimos švitinant įvairius krūtinės ląstos susirgimus, tarp jų –

ir  krūties vėžį, ypač gydant kairę krūtį. Pagal naujausių randomizuotų tyrimų duomenis,  komplikacijos pasireiškia per 10 metų“, - kalbėjo jis.

A. Burneckis taip pat atkreipė dėmesį, jog skelbiamo tyrimo rezultatai yra pasenę, kadangi per paskutinius 10 metų spindulinė terapija stipriai pažengė į priekį:  planavimas vyksta su kompiuterinio tomografo pagalba, o ne kontroliuojant rentgenu, atsirado nauja spindulinės terapijos aparatūra, švitinimo metodikos – 3D, IMRT, IGRT, naujos kontrolės sistemos, kas leidžia tiksliau „realizuoti“ dozę į naviką nepažeidžiant sveikų audinių. Todėl šiuo metu švitinant krūties vėžį minėtos konplikacijos esančios  labai retos, o gydymo nauda neabejotina, pagerėjo berecedyvis laikotarpis, išgyvenamumas. 

Gydytojo duomenimis, progresas neaplenkė ir mūsų Vilniaus universiteto Onkologijos instituto: „Šiuo metu mes turime 4 linijinius greitintuvus, taikome naujausias švitinimo (3D, IMRT) ir kokybės kontrolės metodikas, kas leidžia mums užtikrinti optimalius gydymo rezultatus maksimaliai sumažinant komplikacijų skaičių. Taikant šiuolaikines metodikas rizika pakenkti širdies  kraujagysles yra ryškiai mažesnė, nei teigiama minėtame tyrime“.

Anot pokalbininko, spindulinis gydymas yra sudedamoji kompleksinio krūties vėžio gydymo dalis. Atlikus tausojančias krūties operacijas ir nustačius piktybinę ligą spindulinis gydymas taikomas visada, atlikus visos krūties pašalinimo operaciją,  kai yra lokaliai išplitęs susirgimas.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Nilsson G et al. Distribution of Coronary Artery Stenosis After Radiation for Breast Cancer. J Clin Oncol. 2011 Dec 27

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bu...
Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui
Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnauj...
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų