Krūties vėžiu sergančios moterys beldžia į valdininkų duris

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 krūties vėžio atvejų, daugiau nei 500 moterų nuo šios ligos miršta. Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 proc. Pasak pranešimo žiniasklaidai, tai yra vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems, nes slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.

Reklama

Kreipėsi į valdininkus

Prieš dvejus metus susivieniję ligonių visuomeninės organizacijos, medikai bei politikai inicijavo socialinę akciją „Minios balsas“ ir kvietė Lietuvos žmones prabilti, kad išsiaiškintų pagrindines su gydymu nesusijusias, tačiau sergančioms moterims ir jų artimiesiems labai svarbias problemas bei surastų būdus, kaip jas įveikti. 2019 m. spalio 30 d. iniciatyvinė grupė kreipėsi į Seimo sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą ir prašė rasti galimybių pagerinti psichologinės paramos ir pagalbos prieinamumą; užtikrinti operatyvų ištyrimą įtariant onkologinę ligą; po mastektomijos kompensuoti krūtų atkuriamąsias operacijas panaudojant implantus; užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kompensavimą po krūties vėžio gydymo.

„Per dvejus metus pavyko pasiekti tam tikros pažangos, tačiau dar daug aktualių ir skaudžių problemų liko už valdininkų akiračio. Todėl šių metų rudenį vėl buvo inicijuota pacientų bei jų artimųjų apklausa. Sulaukta kelių šimtų pasisakiusiųjų. Krūties vėžiu sergančios moterys tikisi, kad valdininkai galų gale atkreips dėmesį į jų problemas ir kovoti su liga taps lengviau“, – sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Penktadaliu sumažinti mirtingumą

„Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, moterų aktyvumas nėra pakankamas, – teigia Nacionalinio vėžio instituto laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė. – Suskaičiuota, kad sėkmingai vykdoma krūties vėžio prevencijos programa gali trečdaliu sumažinti tikrinamų moterų mirtingumą.“

Lietuvoje pagal atrankinę mamografinę krūties vėžio patikros programą kasmet nemokamai gali pasitikrinti 307 tūkst. moterų, tačiau pernai pasitikrino tik 86 tūkst. moterų, t. y. vos 28 proc.

„Dėl COVID praėjusiais metais dalis moterų fiziškai negalėjo to padaryti, nes iki birželio prevencinių programų vykdymas buvo sustabdytas, vėliau buvo sunku gauti siuntimą pasitikrinti“, – priduria Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

S. Jarmalaitė teigia, kad 2015 m. Lietuvoje krūties vėžiu susirgo arti 300 moterų jaunesnių nei 50 metų. Dar 174 atvejai buvo nustatyti 70-74 m. amžiaus grupėje. Šios moterys nebuvo pakviestos pasitikrinti profilaktiškai, liga buvo aptikta dėl pasireiškusių simptomų, nepakankamai anksti. Europos iniciatyvos dėl krūties vėžio ekspertai, kurie 2020 m. pateikė rekomendacijas įtraukti į atrankinę krūties vėžio patikros programą moteris nuo 45 metų, taip pat mato prasmę profilaktiškai tikrinti vyresnes moteris. Juk antrus metus trunkanti pandemija apribojo daugelio moterų galimybę pasitikrinti profilaktiškai, o kai kurios tiesiog tuo metu sulaukė to amžiaus, kai nebėra kviečiamos tikrintis profilaktiškai.

Sunku patekti pas specialistus

Lietuvoje susiklosčiusi pacientui nepalanki situacija, kai įtarimas dėl galimos onkologinės ligos tikrinamas tik atmetus kitų negalavimų priežastis. Siuntimai pas onkologą paprastai išrašomi tik po apsilankymų pas kitus gydytojus specialistus.

„Karantino laikotarpiu, kai pacientų apžiūros terminai yra pailgėję, nuo pirmųjų paciento identifikuotų požymių iki nusiuntimo pas onkologą atlikti specialiuosius tyrimus praeina ir 6, ir 9 mėn. Šis laikotarpis yra kritiškai svarbus gydant onkologinį pacientą“, – teigia N. Čakienė.

Todėl Klaipėdos universitetinei ligoninei kilo idėja, kad pacientams, kuriems įtariama ar jau patvirtinta onkologinė liga, reikia suformuoti žaliuosius koridorius, kad jie, aplenkdami eiles, kuo skubiau patektų pas specialistus ir maksimaliai greitai sulauktų geriausios pagalbos.

„Mes įsteigėme ir pareigybę – onkologinio atvejo vadybininkas. Šis žmogus registruoja, suranda, kada greičiausiai galima atlikti tyrimą, parengia siuntimus atlikti tyrimus, į jį galima kreiptis bet kokiu klausimu. Atvejo vadybininkų vadovaujami ligoniai greitai patenka į gydytojų konsiliumą galutinai aptarti gydymą“, – aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Šiais metais žaliųjų koridorių projektas imtas finansuoti iš ES struktūrinių fondų ir, vadovaujant Klaipėdos universitetinei ligoninei, vykdomas visose onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose. Jo tikslas – parengti unifikuotą programą, metodikas, įstatymų bazę įteisinti tokias paslaugas.

Neprieinami vaistai

„Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių Europoje, tai lemia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius. Be to, prastėja pacientų gyvenimo kokybė, didėja sveikatos ir socialinio draudimo sistemų bei gyventojų išlaidos“, – tvirtina N. Čakienė.

Nuo 2016 iki 2019 m. Europos vaistų agentūra patvirtino 152 inovatyvius vaistus, tačiau Lietuvos pacientams iš jų buvo prieinami tik 26. Inovatyvių vaistų prieinamumą stabdo nepakankamas finansavimas, taip pat nepagrįstai ilga bei sudėtinga paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarka. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo vaistų patvirtinimo iki prieinamumo pacientams vidutiniškai praeina 120 dienų, o Lietuvoje – net 780 dienų.

Lietuvoje neprieinami ne tik vaistai. „Per metus mūsų šalyje atliekama apie 500 mastektomijų, 60 proc. šių pacienčių reikalingi implantai. Implantas kainuoja 500–1000 eurų. Mūsų manymu, tai nebūtų labai dideli pinigai valstybei kompensuoti implantus. Moterys, grįžusios į visavertį gyvenimą ir darbo rinką, dirbtų ir mokėtų mokesčius, taip grąžindamos valstybei „paskolą“ už joms suteiktą galimybę visavertiškai gyventi“, – tvirtina Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.

„Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa 2014–2025 m. neturi svorio, jos priemonių planai rengiami formaliai, dažnai tvirtinami metams besibaigiant, nors 2021 m. vasario 3 d. patvirtintas Europos kovos su vėžiu planas, Lietuvoje tam neskirta jokio dėmesio, jis neįtrauktas nei į Vyriausybės prioritetus, nei į priemonių planus“, – sako POLA vadovė.

„Moksliniai tyrimai, inovacijos, individualizuotoji medicina, skaitmeninės technologijos, dirbtinio intelekto projektai radikaliai pakeitė supratimą apie vėžį, išplėtė jo diagnostikos ir gydymo galimybes, pakeitė pacientų prognozes. Todėl Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, iškyla būtinybė atnaujinti vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo ir sergančiųjų priežiūros planą, kuris atspindėtų nūdienos pasiekimus ir galimybes. Turi būti politinis įsipareigojimas kovojant su vėžiu išnaudoti visas įmanomas priemones“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. dr. Elona Juozaitytė.

Vienas iš svarbių uždavinių Kovos su vėžiu plane turi būti aukštos kokybės vėžiu sergančių moterų priežiūra, kuri priklauso nuo aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių įvairių sričių specialistų komandose, nuo galimybės laiku gauti specializuotas onkologines paslaugas, taip pat nuo svarbiausių vaistų ir inovacijų prieinamumo.

„Europos liaudies partijos iniciatyva 2020 m. Europos Parlamente veiklą pradėjo pirmasis Specialusis kovos su vėžiu komitetas. Jo tikslas – skirti kiek įmanoma daugiau europinių lėšų mokslui, kuris kovoja su vėžiu, – mokslininkams, kurie kuria naujus sudėtingus genetinius individualizuotus vėžio gydymo metodus. Programa orientuota į tai, kad medikai turėtų kuo gydyti vėžiu sergantį pacientą“, – teigia Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė.

Pasak europarlamentarės, Lietuvoje reikia keisti ir visuomenės požiūrį į vėžį, nes žmonės mano, kad sirgti vėžiu yra gėda.

Matydama šias problemas, „Minios balso“ iniciatyvinė grupė kreipiasi į LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir prašo rasti galimybių įgyvendinti išvardintus pasiūlymus:

1. Onkologinių ligų diagnostikai, gydymui, sergančiųjų vėžiu gerovei skirti didesnį dėmesį, Lietuvos atsaką į Europos kovos su vėžiu planą įtraukti į Vyriausybės prioritetinius darbus ir priemonių planus.
2. Skirti didesnį dėmesį ankstyvajai diagnostikai: krūties vėžio atrankinę mamografinę patikros programą pradėti moterims nuo 45 metų amžiaus; sudaryti galimybę moterims, kurioms karantino metu suėjo 70 metų, šiais ir ateinančiais metais pasitikrinti nemokamai; registruoti nustatytus paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio atvejus ir pakviesti į genetiko konsultaciją pirmos eilės gimines.
3. Įsteigti kontaktų centrus visose onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose, kad jų registratoriai matytų visus skambučius ir perskambintų pacientams bei registruotų pacientus į vizitus. Pritaikyti žaliųjų koridorių principą siunčiant pacientą pas specialistus ir atliekant diagnostinius tyrimus visose onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose. Kuo skubiau įteisinti atvejo vadybininko pareigybę ir įtraukti ją į onkologinę pagalbą teikiančių specialistų sąrašą, sprendžiant jo darbo apmokėjimo klausimą.
4. Pagerinti inovatyvių vaistų, genetinių tyrimų prieinamumą, pagreitinti paraiškų dėl vaistų kompensavimo vertinimo tvarką. Kompensuoti būtinas ortopedinės pagalbos priemones ir protezus, tokias kaip kompresinės rankovės, tinkleliai, espanderiai, krūtų implantai, perukai.
5. Užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kompensavimą po krūties vėžio gydymo, atsižvelgiant į šios ligos gydymo specifiškumą, pavyzdžiui, į tai, kad moterims, patyrusioms mastektomiją, limfodrenažinio masažo procedūros reikalingos visą gyvenimą.
6. Skirti lėšų visuomenės sveikatos raštingumo onkologijos srityje didinimui, edukacinių priemonių apie vėžį, gyvenimo susigus vėžiu parengimui ir įgyvendinimui.
7. Neatidėliotinai spręsti psichologinės pagalbos prieinamumo gerinimo ir psichologinės pagalbos įkainio klausimą onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose.