Kraujospūdis: kodėl būtina žinoti savo „skaičiukus“

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus žmonių Lietuvoje serga arterine hipertenzija. Ši liga sukelia begalę susirgimų, nuo kurių miršta apie penktadalis pasaulio žmonių. Kad hipertenzija keltų kuo mažiau grėsmių, būtina nuolat stebėti savo kraujospūdžio rodmenis.

Reklama

Idealus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis). Kai kraujospūdžio reikšmės nuolat siekia 140 ir 90 mm Hg, tokią būseną galima vadinti arterine hipertenzija, sako gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.

Arterinė hipertenzija – liga, kai slėgis arterijose yra per didelis. Pasak gydytojos, visi turėtų žinoti įprastą savo kraujospūdį, o ypač – tie, kurių tėvų kraujospūdis yra padidėjęs, vartoja arba vartojo vaistus, sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat – žmonės, kurie dažnai junta galvos skausmą, galvos svaigimą, mirgėjimą akyse, skausmą pakaušio srityje, ypač – jeigu galvą skauda ryte, atsikėlus iš lovos.

Kaip skelbia Pasaulio hipertenzijos lyga, 50 procentų padidėjusio kraujospūdžio atvejų yra dėl netinkamos mitybos (iš jų 30 proc. – dėl didelio kiekio valgomosios druskos kiekio maiste, 20 proc. – dėl kalio stokos), taip pat 20 proc. hipertenzijos atvejų lemia fizinio aktyvumo stoka, dar 30 proc. – nutukimas.

„Be jokios abejonės, ligai įtakos turi rūkymas, gausus gyvulinių riebalų vartojimas, darbo ir poilsio ritmo nepaisymas, kokybiško naktinio miego stoka ir stresas“, – vardija gydytoja.

Hipertenzijos pasekmės gali būti insultas, miokardo infarktas, išeminė širdies liga, inkstų nepakankamumas, širdies nepakankamumas, akių problemos. „Tai yra organai-taikiniai, kuriuos pažeidžia aukštas kraujospūdis“, – pabrėžia Ž. Petrulionienė.