Ketvirtadienis, 2022.08.11
Reklama

Kraujo donorystė naudinga ne tik recipiento, bet ir donoro sveikatai

Audrė Bartaševičiūtė | 2015-07-16 00:01:36

Kraujo donorystė – tai vieno žmogaus galimybė padaryti gera kitam žmogui ar net išgelbėti jo gyvybę, neaukojant tiek jau ir daug – tik šiek tiek kraujo.

Kapsi kraujas
Reguliariai duodant kraujo, galima sumažinti kraujo klampumą, eliminuoti geležies perteklių. © Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

Kraujo donorystę galima suskirstyti į tris tipažus. Pirmasis jų – kai donoras kraujo duoda kraujo bankui ir tas kraujas panaudojamas vienam iš asmenų, kuriam to kraujo prisireiks ateityje. Kitas tipažas – kai kraujo aukojama konkrečiam asmeniui, dažniausiai giminei ar artimajam, turinčiam tą pačią kraujo grupę. Kai kada, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse, naudojamas ir dar vienas, retesnis, metodas – giminė ar artimasis recipientui „paskolina“ kraujo laikinai transfuzijai su specialia sistema, o po to tas kraujas „sugrąžinamas“ atgal pas donorą. Kad ir koks tipažas bebūtų, kraujo donorystės reikšmė itin didelė. Beje, be naudos recipientui, aptikta ir nauda kraujo davusiajam donorui. Apie tai ir pakalbėsime po šiek tiek statistinių duomenų.

Keli faktai apie kraujo donorystę

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet atliekama milijonai donorysčių procedūrų visame pasaulyje. 2004 metais atlikta 80 milijonų kraujo donorystės procedūrų, o po dešimtmečio (2014 m.) per metus buvo atlikta net 108 milijonai šių procedūrų. Pusė šių donorysčių atliekama šalyse, kurių pragyvenimo lygis aukštas, nors čia tegyvena 18 proc. populiacijos. Palyginimui – gerai išsivysčiusiose šalyse donorysčių dažnis yra 36, 8 donorystės procedūros tūkstančiui žmonių. Vidutiniškai išsivysčiusiose šalyse šis skaičius sumažėja iki 11,7, o menkai išsivysčiusiose šalyse – iki 3,9.

Menkai išsivysčiusiose šalyse net 65 proc. donorų kraujo panaudojama vaikams iki 5 metų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – priešingai, 76 proc. donorų kraujo panaudojama asmenims, sulaukusiems daugiau nei 65 metus.

Nuo 2004 iki 2012 padidėjo neatlyginamos donorystės mastai. Pasak PSO, net pusėje donorystės programoje dalyvaujančių šalių neatlyginama donorystė sudaro 90 proc. Kita pusė šalių 50 proc. kraujo surenka iš neatlyginamos donorystės, o pusę – iš atlyginamos donorystės ar iš recipientų šeimos narių, artimųjų.

Ketvirtadalis donorystės programose dalyvaujančių šalių kraujo duoda ne tik perpylimui, bet ir įvairiems iš kraujo sudedamųjų dalių gaminamiems medicininiams produktams. Jie vėliau naudojami ligoninėse.  Likusi donorystės programose dalyvaujančių šalių dalis importuoja tokius medicininius produktus iš užsienio.

Lietuvos nacionalinis kraujo centras skelbia, kad informacija apie donorą yra konfidenciali ir neviešinama kitiems asmenims., o donoru galima tapti labai paprastai. Tereikia turėti 18-65 metus, būti ne lengvesniam nei 50 kg, atvykus į procedūrą su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Nauda donoro sveikatai

Taigi, kaip jau ir užsiminėme, donorystė gali būti naudinga ne tik recipientui, bet ir pačiam donorui. Ir čia mes nekalbame apie tuos laikus, kai visos ligos būdavo gydomos kraujo nuleidimu, dėlėmis ar kokiais kitais būdais, o apie moksliškai pagrįstus teiginius, kurie turėtų padėti teigiamai apsispręsti dėl donorystės, jei dar to nepadarėte.

Pirmiausia, ką kraujo davimas gali duoti mums gero, yra širdies ir kraujagyslių sveikatos apsauga. Kraujo klampumas yra vienas iš nenuginčijamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos didintojų. Kuo klampesnis ir tąsesnis kraujas, tuo sunkiau ir su didesniu pasipriešinimu jis juda per kraujagysles bei gali žaloti kraujagyslių vidinių sienelių ląsteles. Reguliariai duodant kraujo, galima sumažinti kraujo klampumą, eliminuoti geležies perteklių, kuris oksiduojasi kraujyje ir didina tą klampumą, bei sumažinti oksidacinį stresą.

It to būtų negana, kraujo davimas gali sumažinti širdies smūgio ir insulto riziką. Leidinyje Journal of the American Medical Association (JAMA) rašyta apie tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog tyrimo dalyviai nuo 43 – 61 amžiaus buvo patyrę (arba išvis nepatyrę) mažiau širdies smūgių ar insultų, jei kas šešis mėnesius duodavo kraujo.

Kitas panašus tyrimas buvo atliktas Suomijoje. Apie jį rašoma American Journal of Epidemiology. Ištyrus  2682 Suomijos vyrų sveikatos būkles ir sveikatos istoriją, paaiškėjo, kad tie vyrai, kurie kraujo duodavo bent kartą per metus, turėjo net 88 proc. mažesnę riziką patirti širdies smūgį ar insultą.

Priežastis vėlgi greičiausiai ta pati – su krauju pašalinama ir oksiduota geležis, o tai reiškia mažiau klampų kraują ir mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Širdies ir kraujagyslių sistema – ne vienintelė, kuriai kraujo davimas gali pasitarnauti. Geležies sankaupų sumažinimas kraujyje, dalį jo paaukojus, svarbu ir vėžio sumažinimo rizikai. Geležis  būtina mūsų kraujui ir sveikam organizmo funkcionavimui, tačiau tam tikros geležies formos ar perteklius padidina laisvųjų radikalų neigiamą poveikį mūsų sveikatai, taip pat pagreitina organizmo senėjimą ir padidina vėžio riziką. Apie vieną su vėžio rizika susijusį tyrimą rašo Journal of the National Cancer Institute. Mokslininkai suorganizavo studijas, kuriose dalyvavo 1200 žmonių. Dalyviai buvo padalinti į dvi grupes ir stebimi puspenktų metų. Dalis tiriamųjų duodavo kraujo du kartus per metus, dalis – ne. Po tų puspenktų metų paaiškėjo, kad donorų grupė pasižymėjo mažesne vėžio rizika ir mirtingumu nuo vėžio nei kraujo neduodančiųjų grupė.

Dėl po kraujo donorystės susilpnėjusių oksidacinių procesų labiausiai galima apsisaugoti nuo kepenų, plaučių, žarnyno ir gerklės vėžio.

Sveikatos apsaugos specialistai iš San Diego universiteto Kalifornijoje (JAV) suskaičiavo, kad atliekant kraujo donorystės procedūrą, netenkama apie 700 kcal. Tai neturėtų būtų gairės metantiems svorį, tačiau reguliariai duodant kraujo ir propaguojant sveiką gyvenimo būdą, išties galima išlaikyti liekną taliją.

Kas dar? Su donoro krauju atliekami testai – ar asmuo neserga hepatitu, sifiliu, AIDS ir kitomis ligomis. Įvairiose šalyse šie testai varijuoja, tačiau iš esmės tai gali būti puiki proga pasitikrinti savo pačių sveikatą. Amerikiečių Raudonasis kryžius taip pat teigia, kad kai kada donoro kraujo pavyzdžiai yra saugomi ilgesnį laiką ir vėliau panaudojami įvairiems tyrimams. Taip asmuo ne tik padeda kitam asmeniui, gali gauti naudos sau, bet ir prisideda prie mokslinių pasiekimų.

Ką reikia įsidėmėti?

Jei apsisprendėte tapti donoru, yra keli svarbūs momentai. Anot Nacionalinio kraujo centro,  prieš duodamas kraujo, donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Tačiau riebaus ir aštraus maisto valgyti prieš procedūrą nepatariama. Svarbus yra gausus skysčių vartojimas. Šie faktoriai padės organizmui greičiau atsigauti po kraujo davimo, sukels mažiau šalutinių poveikių, kaip antai silpnumas.

Kiekvienas donoras užpildo anketą, jo sveikatą įvertina gydytojas. Per metus moterims kraujo galima duoti ne daugiau nei keturis kartus, vyrams – ne daugiau nei šešis kartus. Pertrauka tarp kraujo davimų – ne trumpesnė nei 60 dienų.

Po procedūros patariama pailsėti, vartoti daug skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama sportuoti, dirbti fizinio darbo, vartoti alkoholio.

Taigi, kai sugalvosite nuveikti ką nors gero ir naudingo, pamąstykite apie kraujo donorystę.

Šaltiniai:

https://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs279/en/

https://kraujodonoryste.lt/

https://www.health.harvard.edu/family_health_guide/is-blood-like-your-waistline-the-thinner-the-better

https://jnci.oxfordjournals.org/content/100/14/996.abstract

 

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (2). Jūs dar nebalsavote
(2)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų