Lietuvoje savo veiklą pradėjo Kraujo donorų registras, kurio centrinė tvarkymo įstaiga – Higienos institutas. Šių metų kovo 26 d. vykusiame Kraujo donorų registro tinkamumo eksploatuoti vertinimo komisijos posėdyje patvirtinta, kad Kraujo donorų registro nuostatai, specifikacija, kita techninė dokumentacija ir įdiegta programinė įranga atitinka numatytus reikalavimus ir registras yra tinkamas eksploatuoti. Komisijos nariai pasirašė Kraujo donorų registro priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, kuris šių metų balandžio 11 d. patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro. Suderinus kraujo donorystės įstaigų ir registro turimas informacines sistemas duomenų perdavimui, bus priimami ir teikiami duomenys apie kraujo donorus ir jų donacijas.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu (Žin., 2011, Nr. 60-2858) Higienos institutas, kaip centrinė Kraujo donorų registro tvarkymo įstaiga, sukūręs ir įdiegęs Registro programinę įrangą, iš kraujo donorystės įstaigų (toliau – KDĮ) gauna ir joms teikia pagrindinius duomenis apie kraujo donorus (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta ir kt.) ir jų donacijas (kur ir kada buvo duotas kraujas, atlygintinai ar ne, pirmą kartą, ar pakartotinai, kraujo tyrimų rezultatai ir kt.).
Sukurti du duomenų teikimo būdai: naudojant žiniatinklio paslaugas (webservice) ir rankiniu būdu, tiesiogiai prisijungus prie registro duomenų bazės. KDĮ pageidavimu sukurtas papildomas duomenų perdavimo būdas – eksporto-importo modulis, kuriuo bus galima naudotis, kol bus pereinama prie duomenų perdavimo registrui naudojant žiniatinklio paslaugas (webservice).
Šiuo metu Lietuvoje yra keturios kraujo donorystės įstaigos: VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir naujai įsteigtas Kauno klinikų Kraujo centras. Iki šiol minėtos įstaigos tarpusavyje nesikeitė savo sistemose kaupiamais duomenimis apie kraujo donorus ir jų donacijas, dėl ko buvo neracionaliai švaistomos lėšos ir laikas, darant tuos pačius kraujo tyrimus, kuomet donoras, siekdamas duoti kraujo atlygintinai, apsilankydavo keliose kraujo donorystės įstaigose kelių dienų bėgyje, nekreipdamas dėmesio į nustatytą laikotarpį tarp donacijų ar į tai, jog donorystė jam jau buvo uždrausta ar laikinai sustabdyta, tuo sukeldamas didelę grėsmę ir savo sveikatai.
Vykdant vieningą kraujo donorų ir donacijų apskaitą, pagrindiniai duomenys apie donorus (kraujo tyrimų rezultatai, aptikti infekcinių ligų žymenys, atliktų donacijų datos ir kt.) bus matomi bendroje sistemoje. Atsidarius donoro kortelę ir pamačius, jog nepraėjo pakankamai laiko po paskutinės donacijos arba donorui buvo aptikti tam tikri infekciniai žymenys, nebus leidžiama duoti kraujo.
Šiuo metu kraujo donorystės įstaigose vykdomi jų informacinėse sistemose kaupiamų duomenų perdavimo registrui derinimo darbai. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. balandžio 19 d. raštu, KDĮ derinimo darbus turi atlikti iki š. m. gegužės 31 d. ir nuo š. m. birželio 1 d. teikti duomenis apie kraujo donorus ir jų donacijas registrui.
Planuojama informaciją apie kraujo donorus ir jų donacijas teikti kas ketvirtį.
Higienos institutas