Vos 1300 gramų svėrusiai naujagimei atlikta unikali procedūra

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje itin mažo svorio neišnešiotam naujagimiui per kateterį uždarytas hemodinamiškai reikšmingas atviras arterinis latakas (PDA). Minimaliai invazinė procedūra atlikta vos 1300 gramų svėrusiai pacientei, o medikai pabrėžia, kad tai svarbus žingsnis Lietuvos vaikų intervencinės kardiologijos ir neonatologijos srityje. 

Mažoji pacientė gimė 30-ąją nėštumo savaitę ir svėrė tik 918 gramų. Nepaisant intensyvaus gydymo, dėl atviro arterinio latako progresavo širdies, kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumas. Daugiadalykė gydytojų komanda nusprendė taikyti minimaliai invazinį gydymą – per kirkšnies veną implantuotas specialiai itin mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams sukurtas implantas.

Procedūra buvo sėkminga – klinikinė būklė stabilizavosi tą pačią dieną, o po trijų parų naujagimė iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus perkelta į Naujagimių ligų skyrių.

Kodėl atviras arterinis latakas pavojingas?

Atviras arterinis latakas yra normali vaisiaus kraujotakos dalis, kuri po gimimo dažniausiai užsidaro savaime. Tačiau itin neišnešiotiems naujagimiams jis neretai lieka atviras ir tampa viena dažniausių sunkios būklės priežasčių. Dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas, apsunkti kvėpavimas, gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos, sutrikti kitų organų veikla.

Iki šiol tokiems pacientams pirmiausia buvo taikomas medikamentinis gydymas, kuriam nepadėjus – chirurginė operacija. Atsiradus specialiai itin mažo svorio naujagimiams sukurtiems implantams, minimaliai invazinis gydymas dažnai leidžia išvengti skubios operacijos arba ją atidėti iki saugesnio laiko.

Dvejų metų darbas davė rezultatų

Santaros klinikose intervencinės procedūros neišnešiotiems naujagimiams pradėtos taikyti prieš dvejus metus. Nors tokių pacientų nėra daug, per šį laikotarpį jau atlikta įvairių intervencijų, kurios padėjo išvengti skubaus chirurginio gydymo arba jį atidėti.

Pasak Intervencinės kardiologijos ir rentgeno chirurgijos skyriaus vedėjo intervencinio kardiologo dr. Sigito Čėsnos, svarbiausia – ne pavienė procedūra, o nuosekliai stiprinamos komandos kompetencijos.

„Prieš dvejus metus pradėjome intervencines procedūras neišnešiotiems naujagimiams. Kiekviena jų yra unikali ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo, nes kalbame apie pačius mažiausius ir trapiausius pacientus. Pirmoji Lietuvoje perkateterinė atviro arterinio latako uždarymo procedūra 1300 gramų sveriančiam naujagimiui yra svarbus mūsų komandos darbo etapas. Šiam žingsniui nuosekliai ruošėmės – vykome į Suomiją stebėti tokių procedūrų, konsultavomės su kolegomis užsienyje, o pirmąją intervenciją atlikome kartu su patyrusiu profesoriumi iš Norvegijos. Tai leidžia naujus gydymo metodus diegti saugiai ir atsakingai“, – sako dr. S. Čėsna.

Jis pabrėžia, kad intervencinė kardiologija nepakeičia chirurginio gydymo, tačiau leidžia kiekvienam pacientui parinkti tinkamiausią gydymo taktiką.

„Kai kuriais atvejais intervencinė procedūra leidžia visiškai išvengti operacijos, kitais – saugiai ją atidėti, kol naujagimis paaugs ir sustiprės. Toks sprendimas gali reikšmingai pagerinti chirurginio gydymo rezultatus ir sumažinti komplikacijų riziką“, – teigia gydytojas.

Pagerėjo jau tą pačią dieną

Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja dr. Aušrinė Pliauckienė pabrėžia, kad tokių pacientų gydymas neįmanomas be glaudaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo.

„Itin neišnešiotų naujagimių gydymas reikalauja individualių sprendimų ir glaudaus įvairių sričių specialistų darbo. Kai medikamentinio gydymo galimybės išsenka, minimaliai invazinė intervencija gali tapti geriausia galimybe stabilizuoti naujagimio būklę. Šiuo atveju klinikinį pagerėjimą Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje stebėjome jau tą pačią dieną po procedūros, o po trijų parų pacientė toliau augti ir stiprėti galėjo Naujagimių ligų skyriuje su mama“, – sako dr. A. Pliauckienė.

Neonatologijos centro vadovas doc. Arūnas Liubšys šį pasiekimą vadina kryptingo komandinio darbo rezultatu.

„Moderni neonatologija šiandien neatsiejama nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp neonatologų ir kitų sričių specialistų. Tokios intervencijos tampa įmanomos tik tada, kai veikia stipri daugiadalykė komanda ir visos grandys sklandžiai dirba. Šis pasiekimas rodo, kad Lietuvos pacientams galime pasiūlyti šiuolaikinius tarptautinius standartus atitinkantį gydymą, o pažangiausios technologijos tampa prieinamos ir mūsų šalyje net ir patiems mažiausiems mūsų piliečiams“, – teigia doc. A. Liubšys.

Mama: svarbiausia buvo medikų ramybė

Mažosios pacientės mama Raimonda prisimena, kad žinia apie būtiną procedūrą šeimai sukėlė daug nerimo.

„Tą dieną sunkiai prisimenu“, – sako ji.

Pasak mamos, didžiausią ramybę suteikė medikų profesionalumas ir pasitikėjimas savo darbu.

„Nors gydytojas Sigitas Čėsna buvo minėjęs, kad tokiam mažam pacientui procedūrą atliks pirmą kartą, mus nuramino gydytojo gebėjimas nuraminti ir suteikti pasitikėjimo. Apie medikus galiu pasakyti, kad jų ramybė, išsamūs paaiškinimai ir pasitikėjimas savo darbu padėjo mums išbūti vieną sunkiausių laikotarpių“, – dėkingumo neslepia mama.

Ji taip pat džiaugiasi dukros sveikimu – mergaitė jau priaugo svorio ir dabar sveria 1825 gramus.

Parengta pagal Santaros klinikų pranešimą žiniasklaidai