Radiologijos technologai – svarbi diagnostikos ir gydymo komandos dalis

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre taikomi naujausi radiologijos mokslo ir technologijų pasiekimai, atliekama daug aukščiausio lygio diagnostinių ir minimaliai intervencinių diagnostinių ir gydymo būdų, nuolat ieškoma naujų, kurie padėtų greičiau, tiksliau, su kuo mažesne rizika nustatyti pažaidas ar įveikti ligą. Šio pažangaus, novatoriško centro komandos jungtis – radiologijos technologai.

Reklama

„Mes kaip pasislėpę varžteliai, kurie tarpusavyje sujungia visus komandos narius – registratores, inžinierius, gydytojus radiologus, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojų padėjėjas, radiacinės saugos bei kitus specialistus. Apie šią profesiją per mažai kalbama, nes ir medikų bendruomenėje dažnai nesusimąstoma, kas gi tas pagrindinis specialistas, kuris atlieka radiologinį tyrimą, jį vertina,“– tvirtina radiologijos technologė Jolanta Verižnikovienė.

Kokie tai specialistai ir už ką yra atsakingi?

Radiologijos technologai – tai sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys su medicininės paskirties jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės šaltiniais bei įranga – rentgeno, kompiuterinės ir magnetinio rezonanso tomografijos, angiografijos, branduolinės medicinos bei spindulinės terapijos prietaisais, atlieka kontrastinių bei vaistinių medžiagų injekcijas į veną. Remdamiesi gautais radiologiniais vaizdais gydytojai radiologai nustato radiologinę, o vėliau gydantis gydytojas - galutinę diagnozę. Radiologijos technologai tarsi fotografai, kurie fotografuoja žmogų iš vidaus, panaudodami visas savo žinias, gabumus, sudėtingą aparatūros specifiką įžvelgia tai, ko plika akimi neįmanoma pamatyti. „Mes turime žinoti, kurią konkrečiai vietą tirti, kur yra patologija, kur sveikas audinys, – sako radiologijos technologė J. Verižnikovienė. – Pasitaiko įvairiausių niuansų, todėl visada privalome išlikti budrūs, atlikti tyrimą taip, kad jis suteiktų išsamių duomenų gydytojui radiologui ir nepadarytų žalos pacientui.“

Prieš pradedant procedūrą, radiologijos technologams svarbu teisingai įvertinti siuntime nurodytas indikacijas (priežastis atlikti paskirtą tyrimą), tiksliai pacientui išaiškinti svarbią informaciją, užpildyti jo sutikimo formą. Pasak radiologijos technologės Rūtos Urbanavičiūtės, yra tyrimai, prieš kuriuos būtina pasiteirauti, kokius vaistus pacientas vartoja, ką valgo ir pan. Nuo to gali priklausyti vaizdų kokybė. „Atlikdami radiologinius tyrimus vaikams, turime mokėti juos nuraminti, – sako su mažaisiais dirbanti radiologijos technologė Danuta Altuchova. – Patiems mažiausiems radiologinės procedūros atliekamos su anestezija.“ Tik po išsamių, iš šalies galbūt atrodančių elementarių ir nereikšmingų, išsiaiškinimų ir išaiškinimų prasideda paciento paruošimas tyrimui, skenavimo protokolo parinkimas pagal indikacijas ir tyrimo atlikimas.

Mokymosi procesas tęsiasi visą laiką

VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre viskas nuolatos kinta, tobulėja, dabar diagnostikai pasitelkiami ir dirbtinio intelekto sprendimai. „Atsiradus naujoms galimybėms ir viską standartizavus, pasikeitė darbo sąlygos: viena vertus – labai sudėtinga, antra vertus – kai sustyguota, surašyta, tu dirbi tik taip, – aiškina J. Verižnikovienė. – Dirbtinis intelektas gali padėti pacientą pozicionuoti, apdoroti vaizdus, sumažinti galimus artefaktus (vaizdų iškraipymus), jonizuojančią spinduliuotę pacientui ir kt. Siekiama kuo mažiau pakenkti tiek pacientui, tiek ir darbuotojui. Pasiekimais neatsiliekame nei nuo kitų išsivysčiusio pasaulio šalių.“

Atėjęs naujai paruoštas absolventas turi žinoti ir suprasti, kaip ruošiamas pacientas tyrimui, dėl ko atliekamas tyrimas, kokia anatominė sritis bus tiriama, į ką jis turi atkreipti dėmesį, supažindinamas su techniniais aparato parametrais, pirmieji jo savarankiško darbo žingsniai prižiūrimi jau patirtį turinčių kolegų. O žinios apie anatomiją, fiziologiją sukaupiamos dar mokymo įstaigoje. Radiologijos technologė Gerda Milašauskaitė sako, kad adaptacijos ir gebėjimo dirbti savarankiškai trukmės laikas labai individualus: vienam gal metų pakaktų, kitam reikia šiek tiek daugiau. Mokymasis šiame darbe yra nenutrūkstamas procesas. Net ir turintiems didelę patirtį kone kasdien tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, problemomis, kurias privalu sugebėti gretai ir teisingai išspręsti.

Svarbus įvairiapusis komandinis darbas

Radiologijos technologai tvirtina, kad jų darbe svarbu viskas, bet ypač reikšmingi yra įgūdžiai, o tokio dydžio ligoninėse kaip VUL Santaros klinikos ir profesinė specializacija. „Visi radiologiniai tyrimai smarkiai skiriasi, kiekvienam iš jų reikia daug specifinių žinių, yra sava logika ir savas progresas, – teigia radiologijos technologas Vaidas Raulonis. – Pavyzdžiui, atliekantiems rentgeno tyrimą, daug tenka dirbti su pačiu pacientu, gerai žinoti kaulinę struktūrą, o magnetinio rezonanso tomografijai svarbios gilesnės anatomijos žinios, yra gerokai daugiau techninių dalykų, parametrų.“

V. Rauloniui antrina ir kolegė G. Milašauskaitė: „Atliekant kompiuterinę tomografiją, suleidi kontrastinę medžiagą, nuskenuoji pacientą, apžiūri jo vidaus organus, įvertini tyrimo kokybę, radinius, jei reikia, palygini su prieš tai atlikto tyrimo vaizdais, ir iš karto turi nuspręsti, ar tam žmogui reikės papildomų skenavimo fazių, ar nebe.“

Branduolinėje medicinoje dirbama su atvirais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir hibridine aparatūra: vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija su kompiuterine tomografija ir pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija. „Išgauname laboratorijose nuklidus, jungiame juos su farmaciniais preparatais, suleidžiame pacientams. Daug yra svarbių niuansų, tarkime, kokybės kontrolė – tikrinama paruoštų radiofarmacinių junginių grynumas, dozės kalibratoriai, skenavimo aparatūra prieš pradedant darbą. Kiekvienam pacientui parenkama atitinkama reikiamo radiofarmacinio preparato dozė, atitinkamas laukimo laikas, atitinkami skenavimo parametrai, – savo patirtimi dalinasi Rūta Urbanavičiūtė. – Mūsų specialistams prireikia ir chemijos, ir fizikos, ir biochemijos, ir inžinerijos, ir medicinos žinių.“

Kad būtų pasiekta geriausių rezultatų, vyksta įvairūs mokymai, nemažai prieinamos informacijos yra internete, reikia mokėti dirbti komandoje. Ypač dažnai bendradarbiaujama su gydytojais radiologais. „Grįžę iš mokslinių suvažiavimų ar tarptautinių konferencijų, į kurias specialistų suvažiuoja iš viso pasaulio, tarpusavyje dalinamės gautomis žiniomis, kad kuo geriau galėtume padėti sergančiajam. Kai turi žinių, darbas tau patinka, patenki į puikų kolektyvą, tuomet į tą bendrą srautą įsilieji greičiau,“ – sako D. Altuchova.

Pacientų sauga radiologinių tyrimų metu

Pagrindinis radiologinių tyrimų principas – surasti optimalią ribą tarp naudos ir žalos, svarbiausia, nepakenkti pacientui. Ypač pavojinga ten, kur yra atviri spinduliuotės šaltiniai, rentgeno spinduliuotė, kurie gali būti vienu iš faktorių ilgainiui atsirasti onkologinėms ligoms. Saugesni, be jonizuojančios spinduliuotės, tyrimai – echoskopija ir magnetinio rezonanso tomografija. Šiai dienai nėra įrodyta, kad jie kenksmingi, todėl atliekami naujagimiams, nėščiosioms. Dar labai svarbu, kad į magnetinio rezonanso skenavimo patalpą, kurioje tiriamas pacientas, nepakliūtų joks feromagnetinis instrumentas, t. y. metalinis daiktas, kuris jautrus magnetiniam laukui. Jis gali tiesiog sužaloti žmogų, pasaulyje net yra pasitaikę mirties atvejų. „Magnetinis laukas nematomas, nėra jaučiamas, todėl žmonėms keistai nuskamba mūsų prašymai apsižiūrėti, ar kišenėse neturi metalinių daiktų, jei pacientas vežamas, ratukus palikti toliau. Būtina labai rimtai vertinti klausimyną, žinoti, kokios operacijos yra atliktos, gal implantuotas širdies stimuliatorius ar panašiai. Kad ir maža detalė radiologiniuose tyrimuose yra be galo svarbi. Mes turime būti itin atidūs ir budrūs, nes vienas neapdairus žingsnis – ir gali nukentėti tiek pacientas, tiek ir mes patys,“ – pasakoja G. Milašauskaitė.

„Saugome kiekvieną pacientą, nes žinome, koks gali grėsti pavojus, – patirtimi dalinasi J. Verižnikovienė. – Esu liudininkė, kai žmogus buvo perspėtas neimti į tyrimo patalpą šratinuko, bet tvirtino, kad rašiklis plastikinis. O vos įėjus, rašymo priemonė pradėjo skrieti milžinišku greičiu, chaotiškais judesiais ir praskėlė antakį“. Mažiesiems pacientams tyrimus atliekanti radiologijos technologė D. Altuchova prisimena, kaip mama, procedūros metu norėdama pasėdėti šalia vaiko, iš persirengimo kambario pasiėmė metalinę kėdę. Magnetinio rezonanso laukas toks stiprus, kad net trise tą kėdę vos atitraukė nuo aparato. Pasitaiko situacijų, kai perspėtas žmogus vis tiek įeina su laikrodžiu, pinigine. Tada laikrodžio rodyklės savo kryptį pasirenka pačios, o visos banko ir kitos kortelės išsimagnetina.

Ypatingi saugos reikalavimai keliami dirbantiesiems su radioaktyviomis medžiagomis

Radiologijos technologai branduolinėje medicinoje yra tikri juvelyrai, nes jie dirba su atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Čia reikalinga ypatinga atida ir sauga. „Kiekvienas nešiojame prisegamus individualius dozimetrus ir dar tam tikrus žiedus-dozimetrus ant rankos piršto. Be to, dar yra kitos saugos priemonės – kaukės, respiratoriai, vienkartiniai chalatai, vienkartinės pirštinės, kepurės, kurie privalomi ir dažnai keičiami. Kasmet tikrina mūsų sveikatą, o jeigu dirbame su atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – dar ir vidinę apšvitą, esame nuskenuojami gama kamerose, – pasakoja R. Urbanavičiūtė. – Nuolat tikriname savo darbo aplinką paviršinės taršos matuokliais – ar ant mūsų darbinio paviršiaus nepateko skystos radioaktyvios medžiagos, prireikus valome. Kartais patalpą tenka izoliuoti savaitei, mėnesiui ar net pusei metų. Laikomės pagrindinio saugos radiologijoje principo: kuo trumpesnį laiką būti jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje arba šalia ją spinduliuojančio šaltinio ir kuo didesniu atstumu nuo jo.“

Radiologijos technologo specialybė ne tik patraukli, įdomi, bet ir perspektyvi

Radiologijos technologų indėlis gydymo įstaigose didžiulis, o kiekvienas iš kalbėjusiųjų tvirtina, niekada nesuabejojęs savo pasirinkimu. Besimokydama mokykloje D. Altuchova svajojo tapti fotografe: „Mano svajonė iš dalies išsipildė: radiologijos technologas – tai savotiškas fotografas, – sako D. Altuchova. – Su vaikais dirbti man patinka. Kad mažieji neišsigąstų masyvios medicininės įrangos ir mes galėtume kokybiškai atlikti užduotis, jiems paaiškiname, jog tai viso labo didžiulis fotoaparatas.“

Danutos kolegą V. Raulonį žavi žmogaus anatomija, kaip kiekvienas asmuo skiriasi ne tik išore, bet ir vidumi: atlikdamas diagnostinius tyrimus visa tai gali matyti iš arti. „Tai labai prasmingas darbas, galimybė kiekvieną dieną sužinoti kažką naujo, prisidėti prie tiriamojo likimo, nes diagnostika – lemiamas veiksnys parenkant gydymo taktiką, – tvirtina radiologijos technologė Jolanta Verižnikovienė. Pasak Gerdos Milašauskaitės, šios profesijos atstovams labai svarbi vidinė motyvacija, reikalingas greitas mąstymas, gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną, kartu išlikti ramiems, susikaupusiems, kad tai, ką turime padaryti, padarytume geriausiai.

Radiologijos technologai yra ruošiami Klaipėdos universitete bei Kauno ir Vilniaus kolegijose. Šiandien šių dideles perspektyvas turinčių specialistų labai trūksta, todėl nėra sudėtinga įsilieti į darbo rinką,o dirbantiems klinikinį darbą atsiveria daug galimybių prisidėti prie mokslinės veiklos, aktyviai dalyvauti mokslinėse konferencijose, ruošti pranešimus, tęsti magistro ar doktorantūros studijas.