Kokios specialybės tarp rezidentų šiemet populiariausios? Kas tai lemia?

Tarp medicinos studentų jau penkti metai populiariausių profesijų trejetuke garbingą vietą užima radiologija, tarp patraukliausių, kaip ir visais laikais, išlieka ir akušerija ginekologija, taip pat – šeimos medicina ir vidaus ligos. Apie tai, kurios ir kodėl rezidentūros studijų programos patraukliausios būsimiems gydytojams, pasakoja dviejų Lietuvos universitetų, kurie ruošia medicinos gydytojus, atstovai – Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Podiplominių studijų centro dekanas doc. dr. Kęstutis Petrikonis.

Reklama

Kiek šiais metais turite rezidentų?

Vytautas Kasiulevičius: šių metų rugsėjo pirmą dieną VU Medicinos fakultete turėjome 808 studentus rezidentus.

Kęstutis Petrikonis: šiais metais vien į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijų programas LSMU priimta 229, į odontologijos - 12, veterinarinės medicinos programas - 17 gydytojų rezidentų. Valstybės nefinansuojamų rezidentų turime 34: 27 – medicinos ir 7 – odontologijos.

Kokios specialybės tarp šių metų rezidentų populiariausios? Kodėl būtent šios?

Vytautas Kasiulevičius: 2015 m. populiariausios studijų programos – radiologija, dermatovenerologija, akušerija ir ginekologija. Paskutinį dešimtmetį labai smarkiai keitėsi radiologija. Radiologas – nebe tas, kuris anksčiau padarydavo rentgeno nuotrauką, ir viskas. Dabar jie atlieka ir magnetinį rezonansą, ir daug kitų tyrimų. Radiologas tapo pagrindinis diagnostikos specialistas, valdantis moderniausias medicinines technologijas. Akušerija ir ginekologija visais laikais buvo populiarios, tad nieko naujo. Studentus traukia galimybė verstis privačia praktika. Panaši situacija ir su dermatologais. Ši profesija tapo gana moderni, orientuota ir į onkologiją. Odos ligos tampa labai svarbios.

Kęstutis Petrikonis: specialybės populiarumui šiuo metu labai didelės įtakos turi valstybės finansuojamų vietų skaičius. Todėl pagal pirmąjį pasirinkimą, dalyvaujant konkurse į rezidentūrą, mūsų universitete dominuoja šeimos medicina (priimti 55) ir vidaus ligos (21). Šios studijų programos paskutiniais metais tampa vis populiaresnės, šiemet pritrūkome vietų ir prašėme dvi perskirstyti kitų, neišnaudotų, programų vietų sąskaita tiems gydytojams rezidentams, kurie pasirinko valstybės nefinansuojamas šių programų vietas. Populiarumą lemia ne tik šių programų specifika, bet ir galimybė nesunkiai įsidarbinti ir tikėtis gero atlyginimo jau pirmaisiais savarankiško darbo metais. Toliau tradiciškai populiarios radiologija, oftalmologija, neurologija, kardiologija, gastroenterologija, otorinolaringologija. Gana populiari išlieka ir nauja 3-ejų metų rezidentūros studijų programa - skubioji medicina. Iš odontologijos populiariausios - burnos chirurgija ir ortopedinė odontologija, veterinarijoje - veterinarinė chirurgija. Mūsų universitete yra stipri veterinarijos specialistų rengimo bazė, todėl ir kitąmet veterinarijos medicinos specialistų rengimas turi nemažėti.

Ar per pastaruosius kelerius metus keitėsi populiariausios specialybės? Jei taip, kas nulėmė pokyčius?

Vytautas Kasiulevičius: kaip jau minėjau, labai išaugo radiologijos populiarumas. Be to, vystosi ir invazinė radiologija, nors anksčiau invazija buvo tik chirurgijos sritis. Tad radiologija turi labai daug potencialo ir perspektyvos. Netgi kitų šalių, pavyzdžiui, Olandijos, Danijos, Vokietijos, medicinos centrai telemedicinos būdu atsiunčia ten atliktų tyrimų vaizdą, kad mūsų specialistai jį aprašytų, nes radiologų ten trūksta. Tad rezidentus vilioja ir ši, papildomo uždarbio, galimybė.

Kęstutis Petrikonis: radiologijos, oftalmologijos, neurologijos, kardiologijos, gastroenterologijos, otorinolaringologijjos populiarumas per paskutinius penkerius metus beveik nesikeičia.

Ar rezidentai, rinkdamiesi specialybę, atsižvelgia į tam tikrų specialistų trūkumą? Kokių specialistų labiausiai trūksta?

Vytautas Kasiulevičius: į šį klausimą tiksliausiai galėtų atsakyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri turi geriausiai žinoti konkrečių specialistų poreikį. Nors realiai tikrai nėra jokios koreliacijos tarp populiariausių specialybių ir tų, kurių labiausiai šiandien reikia Lietuvai. Pavyzdžiui, yra milžiniškas poreikis infekcinių ligų specialistų, nežmoniškai reikia teismo medikų, bet šios specialybės yra tarp nepopuliariausių. Jaunimas, be abejo, renkasi tas, kuriose gali išgarsėti, gauti Nobelio premiją. Šiek tiek juokauju, bet tame yra tiesos. Juk visi žinome garsius kardiologus, kardiochirurgus, neurochirurgus, o radiologų skaičius auga, nes atsirado galimybė dirbti ir privačiose institucijose.

Kęstutis Petrikonis: pastaruosius dvejus metus stebiu, kad SAM labai rimtai žiūri į specialistų poreikio vertinimą, atsižvelgdama ne tik į dabartinę situaciją, bet ir prognozę 10-iai metų į priekį. Todėl praėjusių ir šių metų valstybės užsakymas buvo paremtas, mano manymu, žymiai rimtesniais paskaičiavimais. Tokia prognozė ir poreikis nebūtinai gali būti realus žiūrint į priekį, nes pasikeitus situacijai sveikatos apsaugos sistemoje, pavyzdžiui, ligoninių reorganizavimui, kai kurių specialistų poreikis gali pakisti. Pavyzdžiui, šiuo metu yra pakankamai parengta ortopedų traumatologų, urologų, ir rasti darbą tokias paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose tampa sunku. Tačiau iš baigiančių 6 kursą studentų po kelis nori būti šiais specialistais ir užimti karjerą baigiančių kolegų vietas.

Regis, yra gana didelis poreikis gydytojų neurologų ir kardiologų, tačiau šiuolaikiškai pagal europinius standartus paruošti šių specialybių gydytojai turi tokią kompetenciją, kad gali dirbti specializuotas paslaugas teikiančiose įstaigose, kur sutelkiami sunkūs pacientai, todėl jų darbas mažose poliklinikose ekonomiškai ir profesine prasme nėra pagrįstas. Tad gerėjant šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų parengimui, šių specialistų didelio poreikio po kelerių metų gali nebebūti.