Kokiais būdais dangstomi galimai korumpuoti viešieji pirkimai?

Verslo konsultantas Tomas Vasiliauskas pastebi, kad valstybės įmonės ir viešosios įstaigos vis dar neatsikratė įpročio įvairiomis legaliomis ar pusiau legaliomis priemonėmis vengti viešųjų pirkimų arba juos organizuoti tik formaliai apklausiant kelis tiekėjus. Tokias tendencijas atskleidė verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Pokyčių valdymas“ atliktas tyrimas.

Bendrovė „Pokyčių valdymas“ praėjusiais metais atliko tyrimą, kurio metu kreipėsi į 418 institucijų su prašymu informuoti apie tam tikrų paslaugų pirkimus. Vos dvi valstybės institucijos per visus metus sąžiningai kvietė į daugelį savo organizuojamų viešųjų pirkimų. Didžioji dalis institucijų į kvietimą pateikti informaciją net nesureagavo, nors vykdydamos savo veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir turėjo bent jau formaliai pateikti atsakymą.

Dengiamasi mažos vertės pirkimais

Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 metais atlikusi skandalingai pagarsėjusios bendrovės „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų patikrinimą konstatavo, kad bendrovėje sudarytos palankios sąlygos korupcijai. Dažniausias pažeidimas – bendrovės viešųjų pirkimų komisija organizuodavo viešai neskelbiamą supaprastintą pirkimą ir į apklausą kviesdavo savo pasirinktus tiekėjus, neinformuodavusi kitų rinkos dalyvių.

„Prisidengusi mažos vertės pirkimu bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo patvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse buvo įteisinusi nuostatą, kad visi mažos vertės pirkimai yra neskelbiami. Viešųjų pirkimų tarnyba išaiškino, kad perkančioji organizacija negali numatyti, kad ji apie mažos vertės pirkimą neskelbs visais atvejais. Tačiau vis dažniau pastebime, kai įstaigos bando savo patvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse įteisinti tokią nuostatą vengdamos skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų“, - teigia bendrovės „Pokyčių valdymas“ vadovas, verslo konsultantas T. Vasiliauskas.

Įstatymas palieka landų korupcijai

Pagal viešųjų pirkimų įstatymą, jeigu perkančioji organizacija per metus nuperka tos pačios rūšies paslaugų ar prekių, kurių vertė iki 100 tūkst. Lt be PVM, tuomet šių paslaugų pirkimą gali vykdyti kaip mažos vertės pirkimą ir gali pirkti apklausos būdu.

„Pagal bendrą įstatymo normą vykdant apklausą būtina skelbti apie pirkimus, tačiau perkančioji organizacija savo taisyklėse gali nusimatyti išimtis, kada neskelbti. Jeigu bendra paslaugų vertė, pagal atitinkamą paslaugų kategoriją, viršija 100 tūkst. Lt be PVM, tuomet perkančioji organizacija privalo organizuoti supaprastintą atvirą arba atvirtą konkursą. Abu šie konkursai privalo būti skelbiami. Tik atskirais atvejais ir tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą galima vykdyti neskelbiamą pirkimą“, - aiškina T. Vasiliauskas.

Viešoji įstaiga Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 02-01 patvirtino Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, kurių 100-ame punkte numatė sąlygą, kad „Prekių ir paslaugų pirkimo vertei viršijant 100 tūkst. Lt be PVM, o darbų pirkimo vertei viršijant 500 tūkst. Lt be PVM, pirkimas privalo būti skelbiamas Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka“. Šiame taisyklių skyriuje pateikiamos nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymo 86 ir 92 straipsnius. Pasak T. Vasiliausko, pagal tokias supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių formuluotes Jurbarko PSPC vykdydama visus paslaugų ir priekių pirkimus iki 100 tūkst. Lt be PVM gali neskelbti apie pirkimą.

„Tokią sąlygą į savo taisykles buvo įtraukusi ir Vilniaus savivaldybės kontroliuojama įmonė „Vilniaus vandenys“, kurios viešuosius pirkimus vertino Viešųjų pirkimų tarnyba. „Vilniaus vandenys“ buvo numatę, kad vykdant mažos vertės pirkimus, apie juos iš viso yra neskelbiama. Viešųjų pirkimų tarnyba tikrinimo metu nustatė, kad tokia formuluotė neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo laikymosi ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo. Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tokią Įstatymo nuostatą bei Įstatymo 3 straipsnyje numatytus principus, perkančioji organizacija negali numatyti, kad ji apie mažos vertės pirkimus neskelbs visais atvejais. Tai galėtų daryti, jei Įstatyme būtų nurodyta galimybė neskelbti be jokių papildomų sąlygų – „perkančioji organizacija gali neskelbti apie mažos vertės pirkimą“. Atsižvelgiant į dabar galiojančią įstatymo nuostatą, perkančioji organizacija neskelbimo galimybe gali naudotis tik pagrįstais atvejais ir išlaikydama viešųjų pirkimų principus, visų pirma, skaidrumo, todėl turi siekti skelbti apie bet kokius pirkimus“, - komentuoja verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Pokyčių valdymas“ vadovas, verslo konsultantas T. Vasiliauskas.

Neperkant per Centrinę perkančiąją organizaciją mažinamas skaidrumas

Perkančiosios organizacijos nuo 2007 metų turi galimybę pirkti prekes ir paslaugas naudodamos Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis. Labai mažai daliai perkančiųjų organizacijų šiuo metu yra privaloma reikalingas prekes ir paslaugas pirkti per CPO. Visoms likusioms perkančiosios organizacijoms yra tik rekomenduojama tai daryti. T. Vasiliausko teigimu, perkančiosios organizacijos labai vangiai naudojasi CPO teikiamomis galimybėmis ir taip siekia sutaupyti savo biudžeto lėšų.

„Tik pradėjus vykdyti pirkimus per CPO buvo pastebėta, kad perkant kanceliarines prekes per CPO, jų kaina lyginant su kainomis kanceliarinių prekių parduotuvėse, įsikūrusiose rajonuose, vidutiniškai būdavo apie 20 proc. mažesnė. Italijai prieš beveik dešimt metų centralizavus mobilaus ryšio pirkimus ryšio paslaugų kainos krito beveik 90 proc.“, - pastebi T. Vasiliauskas

Seimas praėjusį ketvirtadienį priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2014 metų beveik visos perkančiosios organizacijos bus įpareigotos naudotis Centrine perkančiąja organizacija (CPO), jeigu jos kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitiks perkančiosios organizacijos poreikius.

„Manome, kad tai ne tik padės didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, bet ir leis sutaupyti biudžeto lėšų“, - mano T. Vasiliauskas

vlmedicina.lt