Cukrinis diabetas – grėsmė inkstų sveikatai

Cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių lėtinių ligų pasaulyje, kuri paveikia ne tik kraujagyslių sistemą, bet ir organus, atsakingus už organizmo toksinų valymą – inkstus. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 537 milijonai žmonių visame pasaulyje serga diabetu, o prognozuojama, kad iki 2045 m. šis skaičius išaugs iki 783 milijonų. Lietuvoje sergančiųjų skaičius taip pat auga – Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, šalyje registruota daugiau nei 120 tūkstančių sergančiųjų, tačiau manoma, jog tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis, nes daugelis žmonių nežino, kad serga.

Sergant diabetu, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia smulkiąsias inkstų kraujagysles, dėl ko sutrinka jų veikla ir filtravimo gebėjimas. Dėl šių pokyčių organizme gali pradėti kauptis skysčiai, didėti ureminiai toksinai (medžiagos, kurios susikaupia kūno audiniuose ir kraujyje), o šlapime – atsirasti baltymo. Anot Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojos nefrologės Alicijos Bartašūnaitės-Afanasjevos, inkstų pažeidimai prasideda nepastebimai – dažnai pirmasis požymis yra baltymo atsiradimas šlapime, tačiau dalis pacientų ignoruoja rekomendacijas ir būtinybę kartoti tyrimus bei sekti inkstų funkciją, nes nejaučia jokių simptomų. Laiku nediagnozuotas ir nekontroliuojamas diabetas gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą, kuris dažnai reikalauja pakaitinės inkstų terapijos: dializės ar net inkstų transplantacijos.

Dalis sergančiųjų cukriniu diabetu nežino, kad jų inkstai pažeisti

Viena iš didžiausių problemų, susijusių su inkstų pažeidimu, yra ta, kad ankstyvosiose diabetinės nefropatijos stadijose pacientas nejaučia jokių akivaizdžių simptomų. Lietuvos nefrologų draugijos duomenimis, apie 10 proc. šalies gyventojų pasireiškia tam tikri inkstų funkcijos sutrikimai, o daugelis apie juos sužino per vėlai. Toks „tylusis" ligos pobūdis lemia, kad inkstų pažeidimas dažnai diagnozuojamas tik tada, kai liga jau yra gerokai pažengusi ir padaryta nepataisoma žala. Tai ypač pavojinga, nes laiku nediagnozuota ir negydoma diabetinė nefropatija (inkstų kraujagyslių pažeidimas, kuris atsiranda sergant cukriniu diabetu) gali progresuoti iki galutinės stadijos inkstų nepakankamumo.

Naujausi tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai turi didelės įtakos didesniam polinkiui į diabetinę nefropatiją, todėl šeimos anamnezė yra svarbus rizikos vertinimo veiksnys. Gretutinės ligos, tokios kaip hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos bei nutukimas, irgi didina inkstų pažeidimo riziką. Psichologiniai aspektai, pavyzdžiui depresija ar nerimas, irgi svarbūs, nes lėtinės ligos daro didelį poveikį psichologinei sveikatai.

Šeimos gydytai turi galimybę ištirti inkstų funkciją, bendrą kraują, atlikti bendrą šlapimo tyrimą, mikroalbuminuriją (baltymą šlapime), todėl aptikus inkstų funkcijos sutrikimą, kurio anksčiau stebėta nebuvo, pacientas turi būti nukreiptas gydytojo nefrologo konsultacijai.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriuje kasmet gydoma virš 1400 pacientų su lėtine inkstų liga ir kitais diabeto sukeltais inkstų sutrikimais. Apie 30 proc. visų lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų šiame skyriuje kenčia būtent dėl diabeto sukeltų pažeidimų. Čia dirbantys specialistai taiko modernias diagnostikos ir gydymo strategijas, siekdami pristabdyti ligos progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

„Ankstyva diabeto sukeltų inkstų pažeidimų diagnostika yra kritiškai svarbi. Šiandien turime daugybę galimybių pristabdyti lėtinių inkstų ligų progresavimą, tačiau svarbiausia – ankstyvas jų atpažinimas ir glaudus gydytojo bei paciento bendradarbiavimas. Mūsų užduotis – ne tik kovoti su šios ligos padariniais, bet ir užkirsti kelią tolimesniam inkstų funkcijos blogėjimui, naudojant pažangias gydymo strategijas.“, – sako gydytoja nefrologė.

Svarbiausia – reguliari sveikatos patikra

Inkstų funkcijos išsaugojimas sergant diabetu yra itin svarbus uždavinys, kurį galima pasiekti laikantis kelių pagrindinių principų. Svarbiausia – reguliari sveikatos patikra, leidžianti anksti nustatyti inkstų funkcijos pokyčius. Be to, būtina nuolat kontroliuoti kraujospūdį, nes jis tiesiogiai veikia inkstų kraujagyslių būklę. Sveika ir subalansuota mityba su ribotu druskos bei baltymų kiekiu gali padėti sumažinti inkstų apkrovą, o fizinis aktyvumas ir stabilus cukraus kiekio palaikymas kraujyje leidžia išvengti komplikacijų. Tyrimai rodo, kad tinkamas gyvenimo būdas ir vaistų vartojimas gali sumažinti diabeto sukeltos inkstų ligos progresavimo riziką net 30-50 proc.

Svarbu pabrėžti, kad cukrinis diabetas yra pagrindinė dializės poreikį sukeliančių ligų priežastis pasaulyje. PSO duomenimis, net 50 proc. pacientų, kuriems reikalinga pakaitinė inkstų terapija, serga diabetu. Tai reiškia, kad ankstyva diagnostika ir efektyvi diabeto kontrolė gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir išgelbėti gyvybes. „Pacientų švietimas ir savikontrolė yra būtini, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti savo sveikatos priežiūroje. Tinkama cukrinio diabeto kontrolė gali ne tik pristabdyti inkstų pažeidimus, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę“, – teigia gydytoja A. Bartašūnaitė-Afanasjeva.

Lėtinės inkstų ligos ir diabetas yra rimtos sveikatos problemos, tačiau laiku imantis prevencinių priemonių, galima reikšmingai sumažinti jų poveikį ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika, apimanti reguliarius inkstų funkcijos tyrimus ir šlapimo analizę, bei tinkama diabeto kontrolė, įskaitant gliukozės lygio stebėjimą ir sveiką gyvenseną, yra raktas į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Specialistai primena, kad jei sergate cukriniu diabetu ir pastebite bet kokius savo sveikatos pokyčius, pavyzdžiui, rankų ar kojų tinimą, nuovargį, dažną šlapinimąsi ar kraujospūdžio pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Laiku suteikta pagalba gali ne tik sulėtinti ligos progresavimą, bet ir išsaugoti inkstų funkciją bei užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.