Kodėl ŽIV yra didesnis blogis nei galima įsivaizduoti?(1)
Afrikoje, Užsachario regione neslopsta nuožmi salmoneliozės epidemija. Tačiau įdomiausia yra tai, kad naujos salmonelių atmainos išsivystymui impulsą suteikė... ŽIV virusas. Naujausio tyrimo duomenimis, ŽIV epidemija Afrikoje „paruošė dirvą“ salmoneliozės epidemijai labai logiškai ir paprastai. Kaip?
Ogi nualindama užsikrėtusiųjų imunitetą. Tačiau tai – dar ne viskas. Kur kas blogesnė žinia yra ta, jog naujoji salmonelių atmaina nereaguoja į įprastinius antibiotikus. Tai reiškia, jog medikai kovai su salmonelioze priversti imtis brangesnių medikamentų. Tyrimų rezultatai rodo, jog čia taipogi neapsieita be ŽIV įsikišimo.
Naujo tipo salmoneliozės protrūkį, kuris vadinamas netipoidine salmonelioze (angl. – „non-Typhoidal Salmonella; iNTS“) sukėlė nauja bakterijos Salmonella typhimurium atmaina. Tyrimų duomenimis, bacila pasklido iš dviejų skirtingų ligos židinių Pietinėje ir Centrinėje Afrikoje. Du židiniai – du skirtingi bakterijos raidos scenarijai ir dvi skirtingos epidemijos. Pirmoji kilo 1960 m., antroji – 1977 m.
Netipoidinė salmoneliozė pasiglemžia 25-45 proc. užsikrėtusių afrikiečių gyvybių. Kitur pasaulyje mirtingumas nuo šios ligos nesiekia vieno ja susirgusiųjų procento. Akivaizdu, jog ši liga žymiai rimtesnė Afrikoje, nepamirštant, žinoma, ir tokių veiksnių kaip maisto stoka, papildomos infekcijos (maliarija, ŽIV), taip pat mutavimo faktorius.
Naujo tyrimo autoriai analizavo patogeno genetinius pokyčius ir pastebėjo, jog jis virsta į labiau tipinę bakterijos atmainą primenantį mikroorganizmą, kuris žmogaus organizme plinta sparčiau.
Tačiau įtakos šiai ligos atmainai ir didesniam jos pavojingumui turi ir kitų trijų faktorių puokštė: ŽIV, maliarija ir maisto stoka. Dėl šių veiksnių mutavusios salmonelės išliko, prisitaikė ir pradėjo plisti. Tyrėjų duomenimis, salmoneliozės atmaina per pastaruosius 50 metų išplito iš Kongo po šiaurines Užsachario valstybes.
Susiję straipsniai
