Kodėl vis prastėja pradinukų sveikata?

Šiemet į pirmą klasę atėjo beveik 29 tūkst. vaikų, kone 2 tūkstančiais daugiau negu pernai. Tačiau mokyklą pradedančių lankyti vaikų sveikata vis prastesnė, o besimokant ji dar pablogėja.

Reklama

Tipiška situacija

Vaiko sveikatos patikrinimui pirmokų tėvai paprastai skiria pakankamai dėmesio.

„Gydytoja pažymėjo, kad dėl regėjimo dukrą rekomenduojama pasodinti pirmame suole, patarė vidurinėje eilėje. Tačiau mokytoja ją pasodino antrame suole. Dėl to aiškintis į mokyklą nėjau. Visi vaikai pirmame suole juk negali sėdėti. Mokytojams tenka žiūrėti, kieno akytės silpniausios. O ir dėl ūgio net silpniausiai matantį vaiką ne visada pirmoje eilėje pasodinsi“, - sakė jauniausią dukrelę į antrą klasę palydėjusi motina.

Ji prisipažino daug apie mokyklos įtaką dukrelės sveikatai negalvojusi. Taip, gerai žino, kad besimokančių vaikų sveikata suprastėja. Tik kiek dėl to kalta mokykla?

„Iš mokyklos grįžę vaikai nemažą dalį dienos būna vieni – tėvai jų nekontroliuoja, nežino, ką jie daro, kaip sėdi. Mano vyresnio sūnaus stuburas labai iškrypo maždaug ketvirtoje – septintoje klasėje. Kiek dėl to kalti netinkami mokyklos suolai? Šis klausimas retorinis. Parėjęs namo sūnus sėdėjo pasikišęs koją po užpakaliu – manau, kad tai taip pat tam turėjo daug įtakos. Šio įpročio ilgai nepastebėjau. Ant kietos kėdės taip ir nebūtų sėdėjęs, nepatogu, o namie susirangydavo patogiai“, - pasakojo moteris.

Kintantys ir pastovūs dalykai

Ji pastebėjo, kad mokinių kuprinių svoris sumažėjo– vidurinę mokyklą bebaigiančio sūnaus kuprinė  visada buvo labai sunki, dukros daug lengvesnė, tik kai kuriomis dienomis būna sunkiai pakeliama. Mat lengvesni tapo vadovėliai, dabar jie plonais viršeliais.

„Dėl psichologinių dalykų visiems pradinukams būtų geriau sėdėti pirmoje eilėje, kad mažiau išdykautų ir daugiau klausytų mokytojos. Manau, kad labai prasmingas vaikų persodinimas kas pusmetį ar dažniau– vieniems tai svarbu dėl akių ar stuburo, kitiems, kad triukšmauja, neklauso mokytojo. Bet bene svarbiausia, kad pradinių klasių mokytojas mylėtų vaikus, leistų jiems ir paišdykauti, pajudėti. Tos patyrusios pradinukų mokytojos ir yra tokios – net stebiesi jų kantrybe, supratingumu. Su dalykininkais būna blogiau“, - sakė dviejų vaikų motina, neabejojanti, kad vaiko sveikatai labai svarbu pradinių klasių mokytoja. Kuo toliau, tuo labiau tai supranta.

Leisdama vyriausią sūnų į pirmą klasę norėjo, kad jis kokį nors dalyką mokytųsi sustiprintai. Taip buvo mokoma tik dailės. Pagalvojo, kad pradinukui tai tinka. Mokytoja pasitaikė labai jautri, su polėkiu, mylėjo vaikus.

„Prieš leisdama į pirmą klasę dukrą, iš vyresnių vaikų tėvų rinkausi informaciją apie visas artimiausios mokyklos pirmų klasių mokytojas. Labai svarbu tas pirmas mokytojas. Bene svarbiausia, kad mylėtų vaikus ir leistų jiems būti vaikais. O to net nėra reikalaujama. Kai kartą vienai dalyko mokytojai papriekaištavau, kad ji nemyli vaikų, ši atrėžė, kad to nėra reikalaujama – ji turi atitinkamą išsilavinimą, diplomus ir dirba, ko aš norinti. Nors nepastebėdama vaiko pastangų visai žlugdė jo norą mokytis“, – apgailestaudama prisiminė moteris.

O dėl pradinukų nenoro eiti į mokyklą ji kaltina ir tėvus. „Pirmokėliai saugiai jaučiasi tik su tėvais. Jei šie namuose kalba, kad mokykloje dirba blogi mokytojai, viskas yra blogai, ir vaikai tai nuolat girdi, nenorės eiti į mokyklą, jausis joje nesaugūs. Mes kalbame, kad mokytojos visos yra „fainos“, nori kažko gero padaryti, išmokyti, kad vaikas gudrus būtų“.

Tėvai mato ne visas bėdas

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius dr. Rimantas Stukas pastebėjo, kad sveikos gyvensenos pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Vaikas šeimoje perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas, o pradėjus lankyti mokyklą keičiasi jo dienos režimas, veiklos pobūdis. Vietoj judrių žaidimų vaikai didelę dienos dalį praleidžia mokyklos suole, žymiai mažėja jų fizinis aktyvumas. O po pamokų dažniausiai tėvams vaikų meninis ir intelektinis tobulėjimas neretai atrodo reikšmingesnis nei fizinis ugdymas.

„Labiausiai pradinukų sveikatą lemiantys veiksniai yra nuovargis, nervinė įtampa (nervingumas), miego sutrikimai, psichoemocinė būsena. Jau į pirmą klasę ateina vos trečdalis sveikų vaikų. Net tie, kurie laikomi visiškai sveikais, dažnai skundžiasi fiziniu ir protiniu nuovargiu, galvos ir pilvo skausmais, nervingumu. Kartais tai neracionalios mitybos, fizinio pasyvumo ir netinkamo dienos režimo rezultatas. Kaip viena mažėjančio mokinių fizinio aktyvumo priežasčių dažnai minima technologinė pažanga, televizorius, kompiuteris. Kai kuriose mokslinėse studijose teigiama, kad mokyklinio amžiaus vaikai prie jų praleidžia net daugiau laiko nei mokykloje. Vienas svarbiausių mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo sudedamųjų elementų yra miegas. Dėl intensyvaus protinio darbo mokykloje, reto buvimo gryname ore ir fizinio pasyvumo, nepakankamo miego gali išsivystyti nuovargis“, - teigė dr. R. Stukas.

Prieš keletą metų atlikto Vilniaus miesto pradinukų tyrimo duomenimis, tėvai mato ne visas vaikų sveikatos problemas. Daugumos tėvų (73,5 proc.) nuomonė apie vaikų sveikatą buvo panaši – jie yra sveiki. Beveik penktadalis tėvų mano, jog jų vaikai yra labai sveiki. Tik nedidelė dalis respondentų (7,6 proc.) nurodė, kad jų vaikai yra prastesnės sveikatos. Nustatyta, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, mergaičių nusiskundimai sveikata dažnesni nei berniukų. Įvairiais negalavimais dažniau skundžiasi tie mokiniai, kurie yra mažiau fiziškai aktyvūs, ypač mergaitės.  Įdomu tai, jog vaikų sveikata koreliuoja su vaikų psichoemocine savijauta – labai sveiki vaikai yra labai laimingi, sveiki yra laimingi, o tie, kurių sveikata nėra labai gera – šiek tiek nelaimingi.

Dėl ko pervargsta pradinukai

To paties Vilniaus miesto pradinukų tyrimo duomenimis, dauguma šių klasių mokinių yra fiziškai aktyvūs, jų fizinių treniruočių trukmė atitinka PSO rekomendacijas, kurios teigia, jog vaikai turėtų būti fiziškai  aktyvūs bent vieną valandą per dieną ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę. Penktadalis tiriamųjų (19,9 proc.) yra  nepakankamai aktyvūs – fizine veikla užsiima po valandą per dieną kartą per savaitę, o 12 proc. visiškai nesportuoja. Nustatyta, kad mergaitės kur kas dažniau neužsiima fizine veikla nei berniukai (atitinkamai 15,7 ir 7,6 proc.). Dauguma mokinių (73,3 proc.) lanko kokią nors sporto  sekciją.

Nustatyta, kad tėvų išsilavinimas turi įtakos vaikų fiziniam aktyvumui – kuo aukštesnis jų išsilavinimas, tuo dažniau vaikai užsiima fizine veikla, mažiau laiko praleidžia prie televizoriaus ir kompiuterio.

6–7 metų mokiniams rekomenduojama miegoti ne mažiau kaip 11–12 valandų per parą, 8–10 metų vaikams – 10 valandų per parą. Nustatyta, jog dauguma pradinių klasių mokinių miega 9 valandas. Taigi pradinukai miega per mažai.

Penktadalis mokinių (20,3 proc.) dažnai iš mokyklos grįžta labai pavargę. Tyrimas atskleidė, jog vaikai per mažai laiko praleidžia gryname ore, dauguma jų televizijos laidas žiūri 1–2 valandas, penktadalis vaikų televizijos laidas žiūri 2–3 valandas per dieną, visai televizijos nežiūri 3 proc. vaikų. Dauguma vaikų kompiuteriu naudojasi 1–3 valandas per savaitę (35,2 proc.), 5,9 proc. vaikų kompiuteriu naudojasi 10 valandų per savaitę ir daugiau (vidutiniškai po 1,5 val. per dieną, 7 kartus per savaitę) – dauguma jų yra ketvirtų klasių berniukai, o visai nesinaudoja kompiuteriu 11,7 proc. vaikų – dauguma pirmų klasių mergaitės. Kuo aukštesnėje klasėje vaikas mokosi, tuo daugiau valandų skiria darbui kompiuteriu.

Trečdaliui sveikatos sutrikimai pasireiškė tik mokykloje

Dažniausi pradinukų sveikatos sutrikimai yra padidėjęs nervingumas, pilnapadystė, maisto alergija ir stuburo iškrypimas. Tiems vaikams, kurie turi sveikatos sutrikimų, sveikatos problemos dažniausiai pasireiškė iki pradedant lankyti mokyklą (63,8 proc.), trečdaliui vaikų sveikatos sutrikimai pasireiškė jau pradėjus lankyti mokymo įstaigą (36,2 proc.). Tyrimo duomenimis, dažniausiai mokykloje pasireiškiantys sveikatos sutrikimai yra stuburo iškrypimas (57,8 proc. išsivystė mokykloje) ir padidėjęs nervingumas (62,5 proc. pasireiškė mokykloje).

Nervų sistemos būklė priklauso nuo poilsio ir dienos režimo bei miego kokybės. Tyrimo duomenys parodė, kad vaikai, kurie dažnai pavargsta mokykloje, kur kas dažniau turi nervingumo sutrikimų nei tie, kurie mokykloje pavargsta retai arba niekada nepavargsta. Taip pat nustatyta, kad vaikai, kuriems pasireiškia miego sutrikimai, dažniau turi nervingumo sutrikimų nei tie, kurių miegas kokybiškas.

Regėjimui koreguoti skirtus akinius nešioja 17,1 proc. mokinių, iki pradedant lankyti mokyklą juos nešiojo 9,6 proc. vaikų. Taigi bendras akinius nešiojančių vaikų skaičius išaugo 7,5 proc.

Daiva Červokienė