Antradienis, 2024.04.23
Reklama

Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?(1)

vlmedicina.lt | 2013-03-01 13:54:37

Sveikatinimo srityje dirbantys sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos propaguotojai labai dažnai kalba apie moksliškai įrodytus mitybos ir sveikatos ryšius, informuoja apie netinkamų įpročių galimas pasekmes. Mokslininkų teigimu, net 30 proc. onkologinių ligų atsiranda dėl neracionalios mitybos, didėja rizika susirgti ar susergama širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukrinio diabetu.

Košė
Algirdo Kubaičio nuotr.

Nėra lengva mūsų gyventojus įtikinti, jog dažnai netinkami mitybos įpročiai, netinkamai pasirinkti maisto produktai tiesiogiai veikia mūsų savijautą ir sveikatą. Šį kartą norime atkreipti Jūsų dėmesį į mitybos režimo reikšmę ir priminti, kad tai yra ne mažiau svarbu nei tai, ką valgome.

Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto pasiskirstymas atskirų valgymų metu. Mitybos režimą reguliuoja smegenyse esantis pagumburis, susijęs su alkio jausmu. Alkio jausmas išnyksta po 10–15 minučių pavalgius, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis.

Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys mažiau nei du kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.

Pateikiame rekomenduojamą atskiriems valgymams paros maisto energinės vertės dalį (procentais):

Valgant 3 kartus:

pusryčiai 30 proc. energetinės vertės,

pietūs  40–45 proc. energetinės vertės,

vakarienė 25–30 proc. energetinės vertės.

Valgant 4 kartus:

pusryčiai 25 proc. energetinės vertės,

pietūs 35 proc. energetinės vertės,

pavakariai ar priešpiečiai 15 proc.  energetinės vertės,

vakarienė 25 proc. energetinės vertės.

Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5-6 valandos. Vakarieniauti reikia maždaug prieš dvi valandas iki nakties miego, patartina iki 20 valandos.

Nepamirškime, kad kiekvieną dieną reikia gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Sveikam suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 2–3 litrus skysčių, didžiąją jų dalį turi sudaryti geriamasis vanduo. Dalį skysčių gauname su maistu (su sriuba bei gėrimais – iki 1500 ml, vaisiais, daržovėmis, mėsa, duona bei kitais maisto produktais – iki 1 000 ml), tačiau tikrų skysčių būtina per parą išgerti apie 2 litrus prarastam vandeniui kompensuoti. Be to, organizme vykstant įvairiems procesams per parą pasigamina apie 0,3–0,5 litro vandens. Vanduo – gyvybiškai būtinas mitybos komponentas, nes jis organizme atlieka labai svarbias fiziologines funkcijas. Vanduo sudaro maždaug 60 proc. vyro ir 50 proc. moters kūno svorio; vaikams – iki 70 proc.

Mitybos įpročius pakeisti nėra lengva. Žinoti apie mitybą, jos principus ir higieną irgi neužtenka. Norint rezultato reikia turimas žinias tinkamai ir praktiškai pritaikyti, keisti netinkamą  elgseną. Tai procesas, kuris reikalauja Jūsų valios pastangų. Svarbiausia, kad mūsų mityba atitiktų fiziologinius organizmo poreikius, maisto pasirinkimas būtų tinkamas ir saugus.

Linkime išminties ir laikytis trijų pagrindinių mitybos principų, nusakančių visą mitybos esmę: saikingumas, subalansuotumas bei įvairumas.

vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsa...
Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai
Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai ap...
Personalizuotas mieloleukemijos gydymas Lietuvoje pritraukia ir užsienio pacientus
Kokios yra ūminės mieloleukemijos susirgimo priežastys, kaip liga pasireiškia, kaip gydomi ja sergantys žmonės? Apie tai...
Ikivėžiniai pakitimai gimdoje tyliai vystytis gali net dešimtmetį – kaip juos pastebėti laiku?
Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nes...
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų