Dermatologai: grožio eksperimentai gali baigtis ne tik randais ar infekcijomis

Greita, neskausminga ir saugu – taip žadama įvairių paviršinių odos darinių šalinimo prietaisų arba tepamų skysčių ir kremukų reklamose. Tačiau už patrauklių šūkių slypi ir didelė rizika. Dermatologai perspėja, kad tokie grožio eksperimentai gali baigtis ne tik randais ar infekcijomis, bet ir uždelsta onkologine diagnoze. 

„Net nekaltai atrodantis odos darinys gali būti piktybinis ar uždegiminis. Be gydytojo įvertinimo jokiu būdu nereikėtų jų šalinti savarankiškai, ypač apgamų, nes tai gali būti besiformuojančios melanomos pradžia“, – įspėja Lazerinės dermatologijos centro vadovas, onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.

Pavojus po skambiais pažadais

Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu agresyviai reklamuojami švirkštą primenantys ir vos kelias dešimtis eurų kainuojantys grožio įrankiai. Reklamose teigiama, kad papilomas, apgamus ar fibromas galima lengvai pašalinti namų sąlygomis – be skausmo, randų ir brangių vizitų pas gydytoją.

Vis dėlto dermatologai pabrėžia, kad dažniausiai tokie prietaisai nėra mediciniškai patvirtinti, o jų naudojimas – pavojingas.

„Visai neseniai į kliniką kreipėsi jauna moteris, kuri pati sau buvo diagnozavusi karpą ir bandė ją gydytis savarankiškai. Pas mus ji atėjo tik tuomet, kai suprato, kad darinys negyja. Tyrimai parodė, kad tai – visai ne karpa, o melanoma. Tokie uždelsti atvejai būna skaudūs tiek pacientui, tiek gydytojui. Deja, žmonės neretai nusprendžia „pažaisti gydytojus“, bet pasekmės gali būti itin rimtos – net kainuoti gyvybę“, – perspėja onkodermatologas.

Anot jo, vaistų bei prietaisų reklamose žadami stebuklai, bet pamirštama svarbiausia – tik gydytojas gali patikimai nustatyti, ar odos darinys – tik estetinis trūkumas, ar rimta liga. Savarankiškai pašalinus piktybinį darinį, galima uždelsti vėžio diagnozę ir gyvybiškai svarbų gydymą.

Kaip tai veikia?

Reklamuojami odos darinių šalinimo įrankiai dažniausiai veikia mechaninio užveržimo principu – ant ataugos pagrindo užmaunama itin plona guminė kilpa, kuri sustabdo kraujo tiekimą į darinį. Dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo audinys pamažu žūsta ir per kelias dienas nukrinta. Atrodo patogu ir nesudėtinga, tačiau net ir nepiktybinių darinių šalinimas be specialisto priežiūros nėra saugus.

„Atlikti tokias procedūras patiems ypač pavojinga jautriose kūno vietose – ant veido, kaklo srityje ar pažastyse, kur yra nuolatinė trintis. Jei įrankis nėra sterilus, oda nebuvo tinkamai nuvalyta arba jei darinio vieta yra drėgna ir nuolat trinama, uždegimas beveik garantuotas“, – sako dr. V. Sidorovas.

Anot jo, netinkama higiena gali sukelti infekciją arba pūliavimą, o jei darinys buvo didelis – net kraujavimą. Nors tokių įrankių platintojai teigia, kad procedūra neskausminga, vartotojai neretai patiria niežėjimą bei deginimo jausmą. Be to, po kilpos uždėjimo ant odos darinio dažnai lieka šviesesnės dėmės arba toje vietoje susidaro randinis audinys.

Reklama dažnai klaidinanti

Neretai odos dariniams šalinti skirti įrankiai reklamuojami kaip patvirtinti ar rekomenduojami dermatologų, tačiau dažnai tai yra klaidinantys teiginiai.

„Žmones dažnai suklaidina patrauklios reklamos – nuotraukos, kuriose matomi įspūdingi vaizdai prieš ir po darinio šalinimo, atrodo įtikinamai. Tačiau prieš atliekant bet kokią procedūrą būtina pasitarti su gydytoju. Ir tam nebūtina kreiptis į privačias klinikas – daugelis poliklinikų siūlo nemokamas dermatologo konsultacijas. Svarbiausia – nepriimti sprendimų remiantis vien interneto patarimais. Iliuzija, kad galite saugiai išsigydyti patys, yra klaidinga ir rizikinga“, – pabrėžia onkodermatologas dr. V. Sidorovas.

Tokius reklaminius teiginius kaip „dermatologų patvirtinta“, „saugus naudoti namuose“ ar „rezultatai per 5 minutes“ reikėtų vertinti itin kritiškai. Gydytojas taip pat primena, kad saugūs įrankiai platinami tik vaistinėse arba medicinos įstaigose, bet ne internete ar socialiniuose tinkluose.