Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kodėl nereikia ignoruoti knarkimo

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-01-08 00:01:25

Štai savotiškas žadintuvas knarkaliams: knarkimas dažnai esti pavojingesnis net už antsvorį, rūkymą, padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Ypač tuo atveju, jei kalbame apie miego arterijų siaurėjimą, užsikimšimą riebiosiomis medžiagomis ir tolesnį rimtų kardiovaskulinių ligų vystymąsi.

Knarkimas
Užuot pykus dėl bemiegių naktų, reikėtų paskatinti knarkiantįjį susirūpinti savo sveikata ir apsilankyti pas specialistą. © Fotolia.com

2013 metų pabaigos naujienos knarkiantiesiems

Knarkimas skatina ir spartina dviejų didelių miego kraujagyslių standėjimą, siaurėjimą. Smegenys sunkiau gauna deguonimi prisotinto kraujo. Sparčiau vystosi aterosklerozė, arterijoms tampa sunku pasipriešinti patologiniams pakitimams. Detroite (JAV) esančios Henry Ford ligoninės Otolaringologijos skyriaus vadovas Robert Deep teigia: „Knarkimas – ne tik miego trikdytojas. Nevalia knarkimo ignoruoti. Knarkiantys asmenys turėtų ieškoti pagalbos lygiai taip pat, kaip pagalbos ieško tie, kuriems pasireiškia miego apnėja. Arba tie, kurie turi aukštą kraujospūdį, didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje, serga diabetu. Mūsų ligoninėje atlikti tyrimai tik prisideda prie daugėjančių įrodymų,  jog knarkimas nėra toks nepiktybinis, kaip rodėsi anksčiau. Tad knarkiančiojo lovos partneris, užuot baksnojęs į petį, vartinėjęs antrą pusę ir pykęs dėl bemiegių naktų, turėtų paskatinti knarkiantįjį susirūpinti savo sveikata ir apsilankyti pas specialistą“.

Pačioje 2013 metų pabaigoje Henry Ford ligoninės darbuotojų organizuotas tyrimas atskleidė, jog knarkiančiųjų miego arterijose besivystantys pakitimai yra labai stiprūs. Net jei knarkiančiam žmogui nebūdinga miego apnėja. Knarkimo sukeltos vibracijos skatino uždegimo ir savotiškos traumos kraujagyslėse vystymąsi. Iki šiol tik miego apnėja buvo laikoma susijusia su širdies bei kraujagyslių ligomis ir kitomis patologinėmis organizmo būklėmis. Sergant miego apnėja, miego metu sustoja kvėpavimas (ne mažiau kaip dešimčiai sekundžių), pasireiškia intensyvus knarkimas, būdingi dažni nubudimai, bloga miego kokybė. Smegenys prastai aprūpinamos deguonimi, galimas įvairių kitų ligų vystymasis. Regis, panašią reputaciją po truputį užsitarnauja ir knarkimas. Ir daugelis sveikatos problemų atsiranda dar prieš išsivystant miego apnėjai. Būtent dėl knarkimo.

Studijoje Detroite dalyvavo 913 pacientų nuo 18 iki 50 metų. Nė vienas jų nesirgo miego apnėja, tačiau nemenka dalis tiriamųjų knarkė miego metu. Palyginus su neknarkiančiais tiriamaisiais, knarkalių miego arterijos buvo labiau susiaurėjusios ir užsikimšusios riebiosiomis medžiagomis, jose nustatytas didesnis uždegimo laipsnis. Netgi palyginus su tais neknarkiančiaisiais, kurie rūkė, turėjo antsvorio ar padidėjusį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje. Net su tais, kurie sirgo diabetu.

Taigi po truputį aiškėja, jog knarkimas – ne tik kosmetinė problema ar priežastis, dėl kurios apsižodžiuoja poros. Tai -  reiškinys, reikalaujantis daugiau dėmesio savo sveikatai ir skatinantis ieškoti sprendimo būdų.

Kas yra knarkimas? Kas knarkimą sukelia?

Knarkimas – garsas, vibracija, kurią galime girdėti, kai žmogui miego metu iš dalies blokuojami kvėpavimo takai. Tokia blokada neleidžia daliai kvėpuojamojo oro patekti į plaučius, todėl oro perteklius patenka tiesiai į burną. Taip sukuriamas neigiamas slėgis, virpinami minkštieji audiniai ir atsiranda būdingas knarkimui garsas. Knarkimas byloja, jog yra tam tikras trikdis, pasipriešinimas normaliam kvėpuojamojo oro keliui mūsų organizme. Tai ne tik nemalonus (o kartais ir labai stiprus) garsas, tikra kančia šalia miegančiajam. Ir pats knarkiantysis išsimiega prasčiau, sumažėja deguonies pasisavinimas jo organizme, lėtėja medžiagų apykaita. Kaip jau minėjome, knarkimas gali būti ne tik kokybiško miego ar porų santykių trikdytojas, bet ir signalas, jog mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai iškilo tam tikras pavojus.

Knarkimą sukeliančių teorijų yra įvairių. Pati esmė – blokuojamos nosies šnervės ir žmogus kvėpuoja pro burną. Naujausiais duomenimis, gautais iš Slovėnijos, didelę įtaką knarkimo atsiradimui gali turėti individuali kvėpavimo takų anatomija. Pavyzdžiui, ryklės angos apimtis. Kuo ji mažesnė, tuo žmogus labiau linkęs knarkti ir knarkia garsiau. Juk orui sunkiau patekti pro siaurą angą. Žmonės, turintys antsvorio, gerklės nugarinėje dalyje turi susiformavusių papildomų audinių, kurie taip pat siaurina kvėpavimo takus. Štai kodėl turintieji antsvorio knarkia dažniau.

Knarkimas taip pat susijęs ir su amžiumi, nes bėgant metams silpnėja kvėpavimo takų raumenys, ir su specifinių vaistų (pavyzdžiui, migdomųjų) ar alkoholio vartojimu, kuomet atpalaiduojami gerklės raumenys ir sumažėja natūralus kvėpavimo takų pasipriešinimas obstrukcijai.

Įtakos turi ir kvėpavimo takų problemos, ligos. Pavyzdžiui, sinusitas, peršalimas, netaisyklinga nosies pertvara, alergijos (dulkėms, namų erkutėms, net maistui), astma ir taip toliau.

Kaip sau padėti?

Jei kol kas nesiryžtate kreiptis į gydytojus, pabandykite sau pagelbėti bent keliais iš čia minimų būdų.

Praeitų metų vasarą išleistame International Journal of Otolaryngology and Head and Neck Surgery kalbama apie eksperimentą, kurio metu grupė knarkiančiųjų privalėjo kasdien dalyvauti dainavimo pamokose. Palyginamoji grupė tokiose pamokose nedalyvavo. Tris mėnesius trukusių kursų pabaigoje nustatyta, jog dainuojančioji grupė džiaugėsi sumažėjusiu knarkimu ir geresne miego kokybe, o palyginamoji grupė ir toliau knarkė tokiu pačiu intensyvumu.

Kodėl taip įvyko? Todėl, kad dainuojant stiprinami gerklės, ryklės raumenys, susilpnėję raumenys, esantys gomuryje. Visa tai naktį padeda pasipriešinti kvėpavimo takų obstrukcijai. Tad dažniau dainuokite – kad ir kas rytą, kas vakarą duše.

Kas dar? Senas geras metodas - gulėti ant šono. Taip liežuvio šaknis neblokuos kvėpavimo takų ir nesukurs dar vienos užtvaros normaliam oro keliui. Svarbu pasirinkti ir tinkamą, kokybišką čiužinį, pagalves. Jei daugybę metų nekeitėte pagalvės užpildo ir jame apsigyveno įvairūs smulkūs namų parazitai, tikėtina, jog esate jiems alergiškas ir naktį blokuosis kvėpavimo takai.

Neleiskite naminiams gyvūnams miegoti jūsų miegamajame, nes smulkūs jų kailio gumulėliai ar plaukai, patekę į lovą, taip pat gali turėti įtakos šeimininko neramiam miegui.

Jei miegoti ant šono niekaip neišeina, įsigykite lovą su pakeliamu galvūgaliu ir nežymiai kilstelėkite jį nakčiai. Kita vertus, ryte gali kamuoti kaklo skausmai.

Jau minėjome, kas nutinka, priaugus svorio ar nuolat turint antsvorio – kvėpavimo takai blokuojami intensyviau. Tad pats metas susirūpinti savo mityba, valgiaraščiu ir judresniu gyvenimo būdu.

Stenkitės nevartoti alkoholio bent penkias valandas iki miego. Žinoma, geriausia alkoholio apskritai vartoti kuo mažiau. Ta pati taisyklė galioja ir rūkantiems – stenkitės šį žalingą įprotį mesti ne tik dėl daugybės kitų neigiamų poveikių sveikatai, bet ir dėl to, kad rūkant dažniau blokuojami kvėpavimo takai, nuolat dirginamos gleivinės.

Nevalgykite bent dvi valandas prieš miegą.

Skirkite daugiau dėmesio savo poilsiui ir miegui – formuokite tinkamą miego režimą. Darbas, studijos iki išnaktų kelias dienas iš eilės galiausiai baigsis efektingu „nulūžimu“ keliolikai valandų. Miegosite giliau ir ilgiau, kvėpavimo takų raumenys stipriau suglebs, atsipalaiduos. Puiki sąlyga garsiam knarkimui.

Jei knarkimas prasideda jūsų nosyje, svarbu šnerves išlaikyti kaip įmanoma atviresnes. Tai leis orui cirkuliuoti lėčiau. Čia gali padėti šilta vonia prieš miegą, pakvėpavimas eukalipto eterinio aliejaus garais, purškiami jūros vandenys praplovimui (rinkitės hipertoninius purškalus). Būna ir specialių vaistinėse ar specializuotose parduotuvėse parduodamų lipdukų. Nesunkiai ir saugiai juos prisiklijuosite ant nosies ir taip praplatinsite šnerves.

Visos minėtos priemonės padės tuo atveju, jei problema egzistuoja jūsų nosyje, o ne ryklėje ar gerklėje.

Vartokite pakankamai skysčių, ypač vandens. Jei organizmas dehidratuotas, kvėpavimo takų sekretas tampa tirštesnis, klampesnis, taip sukuriamos dar palankesnės sąlygos knarkimui. Taip pat drėkinkite miegamąjį.

Ramaus ir saldaus miego!

Šaltiniai

Henry Ford Health System (2013, January 24). “Don’t ignore the snore: Snoring may be early sign of future health risks.”

Lee, SA; TC Amis, K Byth, G Larcos, K Kairaitis, TD Robinson, JR Wheatley (September 2008). "Heavy snoring as a cause of carotid artery atherosclerosis". Sleep (Asoociated Professional Sleep Societies) 31 (9): 1207–1213.

https://www.helpguide.org/life/snoring.htm

https://www.webmd.com/sleep-disorders/features/easy-snoring-remedies

https://www.britishsnoring.co.uk/why_do_i_snore/introduction_to_causes_snoring.php

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Knarkimas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų