Kodėl būsimos mamos turėtų vengti dekoratyvinės kosmetikos
Ne paslaptis, kad planuojančiosioms pastoti, nėščiosioms ar žindyvėms primygtinai rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių. Pavyzdžiui, rūkymo, vyno (ar kitų alkoholinių gėrimų) gurkšnojimo. Nepatariama piktnaudžiauti ir daug kofeino turinčiais gėrimais. Panašu, kad tokį sąrašą galima papildyti dar vienu punktu – dekoratyvine kosmetika. Pasirodo, su žalingais įpročiais nieko bendro neturintys kosmetikos produktai kelia pavojų tiek nėščiosioms, tiek vaisiaus sveikatai.
Nepriklausomos laboratorijos perspėja vartotojus
Remiantis nepriklausomų tyrimų laboratorijų Filipinuose bei JAV gautais duomenimis, grožio vaikymasis nėštumo metu gali kainuoti daug daugiau nei išsausėjusi, sudirgusi ar pavargusi oda. Net jei naudojama dažnai reklamuojama, populiari visame pasaulyje produkcija, garsių prekės ženklų kosmetika. Mat pavojų sveikatai kelia kosmetikos priemonėse esantys toksiški chemikalai ir sunkieji metalai. Nemažas kiekis sunkiųjų metalų atrandamas būtent dekoratyvinėje kosmetikoje.
Prielaida dėl kosmetikos keliamo pavojaus nėščiajai ir kūdikiui iškeliama jau ne pirmą kartą. Pastaruoju metu į dienos šviesą išlenda vis daugiau ir daugiau įrodymų.
Aileen Lucero, „EcoWaste“ koalicijos Maniloje (Filipinai) koordinatorė, teigia: „Įvairių eksperimentų išvados nepalieka abejonių - kosmetikos naudojimas turi įtakos mamos ir kūdikio sveikatai. Pirmiausia dėl to, kad toje kosmetikoje nustatomi pačių įvairiausių chemikalų pėdsakai. Chemikalų, kurie kaupiasi organizme ir trikdo įvairių organų, sistemų veiklą. Ar toksiški chemikalai pasiekia kūdikį? Tikrai taip. Štai kartais, imant kraujo mėginius iš virkštelės po gimdymo, tuose mėginiuose aptinkama net iki 300 rūšių chemikalų pėdsakų. Dažniausiai tokie rodikliai susiję ne tik su gimdyvės gyvenimo būdu, jos gyvenamosios vietovės užterštumu ar valgomu maistu, bet ir su ne visuomet saikingu dekoratyvinės bei kūno kosmetikos naudojimu“.
Ekologijos labui dirbančios koalicijos tyrėjai įsigijo įvairiausių kosmetikos produktų iš didžiausių kosmetikos ir kūno priežiūros prekių gamintojų ir kruopščiai tyrė jų sudėtį laboratorijose. Kone kiekviename produkte aptikta sunkiųjų metalų pėdsakų. Dar blogiau – kai kuriuose gaminiuose sunkiųjų metalų kiekiai viršijo leistinas normas.
Dažniausiai buvo aptinkama gyvsidabrio, švino, tokios nuodingos medžiagos, kaip arsenas, pėdsakų. Rečiau – chromo, bario, kadmio, cinko pėdsakų.
Didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai buvo rasti lūpų dažuose, kreminėje pudroje, skaistaluose, akių šešėliuose. Taip pat nagų lako, balinančios dantų pastos mėginiuose, kosmetikos priemonėse su UVA, UVB filtrais, dezodorantuose. Vieni chemikalai į kosmetikos priemones buvo dedami sąmoningai, kaip dažikliai ar filtrai, kiti tose priemonėse atsidūrė dėl taršos gamybos metu.
Sunkiųjų metalų poveikis žmogaus organizmui
Maži kai kurių metalų kiekiai mūsų organizmui reikalingi ir naudingi. Pavyzdžiui, geležis reikalinga kraujodaros sistemai. Cinkas padeda sustiprinti imuninę sistemą. Manganas dalyvauja medžiagų apykaitoje. Tačiau daugelis sunkiųjų metalų jokių teigiamų funkcijų mūsų organizme neatlieka. Be to, sunkieji metalai yra linkę organizme kauptis ir gali sukelti pačius įvairiausius sveikatos sutrikimus.
Daug vėžinių ligų siejama ir su padidėjusiu nikelio, chromo, cinko, kadmio, švino, gyvsidabrio kiekiu organizme. Kai kurie sunkieji metalai netgi sugeba įsiterpti į endokrininės sistemos veiklą ir pradeda veikti kaip hormonai.
Štai konkrečiai švinas pasižymi neurotoksiniu poveikiu, trikdo vaisiaus vystymosi procesą, vaikui gali sukelti mokymosi, kalbos ir elgesio problemų.
Švinas susijęs ir su nevaisingumu bei endokrininės sistemos funkcijų sutrikimu, hormonų koncentracijos pokyčiais. Ši medžiaga itin pavojinga nėščiosioms todėl, kad pereina per placentą ir gali patekti į kūdikio smegenis.
Iš esmės švinas gali būti kraujo, širdies, kraujagyslių, virškinamojo trakto, nervų sistemos, medžiagų apykaitos, endokrininių sutrikimų ir intoksikacijų priežastimi. Tarp jų – ir nėštumo intoksikacijų.
Gyvsidabris pasižymi ne ką švelnesniu poveikiu: neurotoksiškai veikia nervų sistemą, trikdo reprodukcinės, imuninės, kvėpavimo takų sistemos veiklą. Gyvsidabris pavojingas skydliaukės sveikatai, mat sutrikdo skydliaukės hormonų veiklą. Chemikalas itin sparčiai absorbuojasi per odą, todėl iš kosmetikos priemonių gali lengvai patekti į organizmą. Gyvsidabris gali būti ir mažakraujystės, plaučių, inkstų, virškinamojo trakto, leukocitozės, odos uždegimų, apetito stokos, svorio mažėjimo, nuovargio, galvos skausmų, dantų smegenų irimo ir jų kritimo priežastimi.
Aliuminis, nors ir lengvasis metalas, – dar viena neurotoksinė medžiaga. Gali turėti įtakos lytinės sistemos vystymuisi, sukelti vėžinius pakitimus.
Chromas neigiamai veikia kvėpavimo ir imuninę sistemą, pasižymi bendru sisteminiu toksiškumu.
Rečiau kosmetikoje ir aplinkoje randami arsenas, kadmis, kobaltas, varis, manganas kumuliuojasi organizme. Didesni šių sunkiųjų metalų kiekiai turi kancerogeninių savybių, pasižymi nefrotoksiškumu, embriotoksiškumu, neurotoksiškumu, gali sukelti mutacijas.
Kai kurie metalų dariniai, kaip titano dioksidas ar cinko oksidas, savaime nepasižymi ryškiu neigiamu poveikiu. Tačiau gali turėti tokį poveikį, jei į organizmą pateks nanodalelių pavidalu. O nanodalelių pritaikymas tiek medicinoje, tiek kosmetikoje šiuo metu sparčiai populiarėja.
Iš kur tie metalai atsiranda? Dalis sunkiųjų metalų kosmetikoje susidaro gamybos proceso metu. Vienos medžiagos reaguoja su kitomis - gimsta nauji junginiai. Tačiau įdomu tai, kad kai kurios natūralios žaliavos (kaip augaliniai ekstraktai, aliejai), naudojamos kosmetikoje, jau gali turėti sunkiųjų metalų priemaišų. Tokiu atveju sunkieji metalai ar kiti teršalai net nebus nurodomi gaminio etiketėje.
Kai kada sunkieji metalai dedami sąmoningai. Pavyzdžiui, norint produktui suteikti tam tikrą spalvą. Spalvą suteikiančiomis savybėmis pasižymi chromo, titano, aliuminio, vario, geležies junginiai.
Kaip apsaugoti save ir kitus?
Kaip jau minėjome, sunkieji metalai ne visuomet įtraukti į kosmetikos priemonių sudėtį. Taigi pirmas dalykas, ką reiktų prisiminti, – vengti ryškių ir spalvotų kosmetikos priemonių, ryškų makiažą rinktis tik ypatingoms progoms.
Pasidomėkite brangesniais kosmetikos produktais – didesnę kainą šiuo atveju turėtų atpirkti geresnė produkto kokybė ir saugumas.
Skaitykite produkto sudėtį ir prisiminkite, ko neturėtų būti „draugiškoje“ kosmetikoje.
Štai nepriklausoma organizacija „The Environmental Working Group“ paskelbė sąrašą pagrindinių cheminių medžiagų, kurių reiktų vengti.
Pirmiausia, - jau aptartų sunkiųjų metalų ar cheminių darinių, kuriuose gali būti sunkiųjų metalų. Pavyzdžiui, švino acetato, geležies oksido, aliuminio druskų, timerosalio, natrio heksametafosfato, hidrintų augalinių aliejų.
Antra, rinktis reikia kosmetiką, kurioje nėra dirbtinių kvapiklių ar dažiklių, DMDM hidantoino ir imidazolidinilšlapalo darinių. Taip pat metilchloroizotiazolino ir metilizotiazolinono.
Kitos medžiagos, kurių verta vengti:
bet kurios rūšies parabenai,
„PEG“,
chemikalai, kurių galūnė baigiasi „-eth“,
natrio laurilsulfatas arba natrio lauretsulfatas,
triklozanas arba triklokarbas,
trietanolaminas (TEA).
Patys agresyviausi laikomi šie kosmetikos produktai: priešraukšliniai ir jauninantys kremai su laktato, glikoline, AHA, BHA rūgštimis. Taip pat plaukų dažai su amoniaku, peroksidu, fenileno diaminu. Dargi skysti muilai su triklozanu, nagų lakas ar nagų lako valiklis su formaldehidu bei jau aptarti dekoratyvinės kosmetikos produktai su sunkiaisiais metalais.
Šaltiniai
Snijder, C. A., te Velde, E., Roeleveld, N., & Burdorf, A. (2012). Occupational exposure to chemical substances and time to pregnancy: a systematic review.Human reproduction update, 18(3), 284-300.
https://safecosmetics.org/article.php?id=292
https://www.downtoearth.org.in/content/industry-evades-responsibility-heavy-metals-cosmetics
https://ecowastecoalition.blogspot.com/2013/08/ecowaste-coalition-warns-consumers-vs.html
Susiję straipsniai
