Klaipėdos politikai – už kompromisų paieškas siekiant įkurti stiprų medicinos centrą (1)
12- už, 8 - prieš, 7 susilaikė – taip išsiskirsčius Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių balsams nepritarta sprendimo projektui, kuriuo siūlyta neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) savininko teisių, pareigų bei turto Sveikatos apsaugos ministerijai. Tai reiškia, kad išlieka galioti ankstesnės kadencijos Tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo sutinkama, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir KUL būtų jungiamos, neperduodant Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių KUL ligoninės dalininko teisių.
Naujasis Tarybai svarstyti teiktas sprendimas, kuriam buvo pritarusi Asmens sveikatos priežiūros komisija, buvo griežtesnis – apie galimybę jungti šias dvi greta viena kitos dirbančias ligonines nebuvo net užsimenama.
Po gegužės 27 dienos sprendimo įsivyravus tylos periodui, jokie žingsniai įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą nebuvo žengiami. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2011 m. birželio 3 d. raštu buvo kreipusis į Klaipėdos miesto savivaldybės merą, prašydama teikti dar kartą svarstyti miesto Taryboje klausimą dėl KUL dalininko teisių, funkcijų ir turto perdavimo ministerijai.
Kliūtis kurti stiprų centrą – įstatymai
Į ketvirtadienio Tarybos posėdį atvykęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius kalbą pradėjo nuo to, kad būtent šiuo klausimu Klaipėdoje lankosi jau penktą kartą „prie antro ministro“. Todėl klausimas esąs gerai išdiskutuotas. Nepaisant to, jis ryžosi išsklaidyti, anot jo, keletą vyraujančių mitų. Pirmiausia – tai, neva SAM reikalinga dar viena ligoninė. Jo žodžiais, tai nesą svarbu, svarbiausia – galimybė dviejų ligoninių pagrindu Klaipėdoje formuoti trečiąjį Lietuvoje universitetinį gydymo ir mokslo centrą. Kol KUL steigėjas yra savivaldybė, to esą neleidžia daryti įstatymai.
Jis taip pat paneigė sklandančius gandus, neva nėra atlikti jokie ekonominiai skaičiavimai, kiek būtų sutaupyta sujungus ligonines. Artimiausias ekonominis efektas, sujungus laboratorijas, diagnostines tarnybas, mažinant brangių aparatų pirkimą, siektų 1,5-2 mln. litų.
Sujungimu neabejoja
„Sprendimas sujungti dvi greta esančias ligonines yra logiškas ir anksčiau ar vėliau tai įvyks“, - prognozavo jis, kartu pabrėždamas, jog besipriešinantys tam Klaipėdos politikai tiesiog atitolina galimybę turėti stiprų mokslo ir gydymo centrą.
„Koks bebūtų jūsų sprendimas, mes jį gerbsime, - žadėjo prieš balsavimą ministerijos atstovas. – Jums spręsti, ar reikia čia kurti trečiąjį stiprų centrą.“
Merui Vytautui Grubliauskui prabilus apie žadėtą Klaipėdoje kurti 3-iojo lygio traumų centrą, ministro patarėjas patikino, jog jis bus kuriamas bet kuriuo atveju, tam numatytos lėšos – 12 mln. litų, belaukiama tik paraiškų iš ligoninių.
Be to, politikų klausinėjamas, M. Marcinkevičius pažadėjo, jog kokį sprendimą bepriimtų Taryba, sveikatos priežiūros paslaugų srityje uostamiestyje niekas nepablogės.
„O ateityje, jei būtų steigiamas trečiasis centras, šios įstaigos galėtų teikti dar platesnį spektrą paslaugų, gautų dar didesnį finansavimą“, - sakė jis.
Politikus domino, kas iš mokslo įstaigų būtų to centro steigėjais. Anot svečio iš Vilniaus, universitetų dalyvavimas būtų apsisprendimo reikalas. Kaip partneris galėtų būti ir Klaipėdos universitetas, bet „partnerių galėtų būti ir daugiau“.
Politikai sutarė, jog koks bebūtų Tarybos sprendimas, bus kreipiamasi į Seimą, Vyriausybę ir inicijuojamas įstatymų keitimas, kuris neužkirstų kelio Klaipėdoje kurti stiprų mokslo ir gydymo centrą, kokia bebūtų ligoninių priklausomybė.
Programa įvykdyta 60-70 proc.
Ką apie Tarybos sprendimą mano KUL vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis, vienintelis iš ligoninių vadovų dalyvavęs Tarybos posėdyje?
Jo žodžiais, tiek likęs galioti ankstesnis sprendimas, tiek atmestasis, klaipėdiečiams geri: „Nes sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra gana geros, išlieka. Visa kita - detalės.“
Jis atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės patvirtintoji Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa šiais metais baigiasi.
„Kas padaryta – padaryta. Visos programos visose pasaulio šalyse. įvykdomos 60-70 proc. Tai yra visai neblogai“, – sakė jis.
Paprašytas pasakyti argumentus prieš ligoninių sujungimą, V. Janušonis pacitavo Europos reformų tyrinėtojų žodžius: „Pastaraisiais dešimtmečiais skatinamas organizacijų jungimas motyvuojant kaštų mažinimu, tačiau įrodymų, kad didesnėse sujungtose organizacijose kaštai mažesni ar kokybė geresnė, ar veikla efektyvesnė, yra labai mažai, - tokia mokslininkų nuomonė. Labiau skatintini organizaciniai integraciniai santykiai, bendradarbiavimas, o ne organizacijų jungimas. Reformų programos dažnai prifarširuotos utopinėmis fantazijomis apie būsimą efektą, tačiau labai dažnai reformų vykdytojų entuziazmas aklas, jie kai ko nemato. Reformų, ypač didesnių, kaštai retai padengiami, pats sujungimas daug kainuoja, o ir retai atsiperka, o laukiama nauda retai pasiekiama.“
Genovaitė Privedienė
genovaite@vlmedicina.lt
