Ketvirtadienis, 2024.04.25
Reklama

Klaipėdos ligoninių vadovų lenktynės – kas išleis daugiau (9)

2011-06-27 00:01:15

Trijose didžiosiose uostamiesčio ligoninėse dar šiemet atsiras trys nauji magnetinio rezonanso tomografai. Iš viso jų bus jau penki, taigi pacientai galės rinktis, tirtis nuo galvos iki kojų, jiems nebereikės laukti eilės kelis mėnesius. Tačiau ar tikrai taip bus? Pačių gydytojų liudijimai verčia manyti, jog trijų vadovų siekiai grįsti ne kilniu noru palengvinti pacientų dalią, o vien asmeninėmis ambicijomis. Greta viena kitos esančios įstaigos dabar turima įranga nepasidalija, tad dar šiemet jose atsiras po naują ir galingą apie šešis milijonus litus kainuojantį aparatą. Tai, kad ligoninių restruktūrizavimo planų nė nesiruošiama vykdyti, mažai terūpi ir pertvarkos autorei – Sveikatos apsaugos ministerijai.

Magnetinio rezonanso tomografija - saugus ir informatyvus tyrimas, kuris padeda aptikti sunkių ligų užuomazgas. Tryfonov-Fotolia.com nuotr.

Daugiau brangios įrangos – nebūtinai geriau pacientams

Magnetinio rezonanso tomografija, kitaip dar vadinama tiesiog magnetiniu rezonansu (MR) – tai neinvazinis tyrimo metodas, kuriuo gaunamas dvimatis arba trimatis tam tikros organizmo dalies vaizdas. Šis tyrimas labai populiarus ir taikomas vis dažniau, nes jo metu nenaudojama rentgeno spinduliuotė, todėl yra visiškai nekenksmingas sveikatai. MR naudojamas smegenų, stuburo, širdies, pilvo, dubens organų, sąnarių, raumenų, sausgyslių ligoms diagnozuoti.

Kam Jūrininkų ligoninei prireikė pirkti MRT, jeigu šalia dvi ligoninės tokią įrangą jau turi? – „Vakarų Lietuvos medicina“ paklausė vienoje iš šių trijų ligoninių dirbančio gydytojo radiologo, nepanorusio skelbti savo pavardės.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės tomografas silpnas, tinkamas nebent ortopedijai. Tačiau jis retkarčiais naudojamas ir kaimyninės Klaipėdos vaikų ligoninės pacientams tirti. Klaipėdos universitetinės ligoninės turimas magnetinio rezonanso tomografas šiuo metu galingiausias apskrityje. Jūrininkų ligoninė jo apskritai neturi. Tai tėra vienintelis argumentas, kodėl prireikė jį pirkti.

Tačiau daugiau įrangos – trumpesnės eilės, geriau pacientams, tiesa?

Problema ta, kad esama įranga nėra maksimaliai išnaudojama. KUL magnetinio rezonanso tyrimai paprastai atliekami iki 15-16 valandos, o tuo tarpu Kauno medicinos universiteto klinikose šiuo aparatu darbo dienomis tiriama iki 20 valandos vakaro, taip pat ir savaitgaliais.

Jei Klaipėdoje bus penki magnetinio rezonanso tomografai, kurie bus panaudojami vos 30 procentų pajėgumu, o kai kuriais atvejais visai nepanaudojami, nes per mažai galingi, tai apie ką mes kalbame?

Su nauju aparatu turėtų būti atliekami naujesni sudėtingesni tyrimai, todėl nežiūrint, kad galbūt jis bus greitesnis, tiriant sudėtingus atvejus bendras tyrimų skaičius nepadidės.

Vadinasi, turimos įrangos visiškai pakaktų ir eilės būtų trumpesnės, jeigu kasdien būtų ištiriama daugiau pacientų?

Vienam pacientui kokybiškai ištirti turėtų būti skiriama valanda, taigi jei darbo diena skyriuje būtų nuo 8 iki 20 valandos, būtų ištirta apie 12 pacientų.

Įstaigų vadovai teigia,  neva dabar naudojama įranga jau atgyveno, tad būtina apsirūpinti nauja.

Argi neparadoksalu? Senoji neišnaudojama, todėl reikia naujos. Nors jeigu būtų išnaudojama,  tarnautų ir toliau.

Nauja įranga, žinoma, bus galingesnė, ir jei specialistai sugebės dirbti - pagerės diagnostika, bet tik galbūt, nes vien galios nepakanka, reikia

specialių ričių kiekvienai tyrimo sričiai, taip pat ir anestezijos įrangos nesąmoningiems pacientams, primigdytiems vaikams tirti.

Viso to nebus, kitaip tariant, bus naujas trijų litrų opelis be valytuvų ir trimis iš keturių padangų, krampleniniu salonu, bet metalo blizgesio.

Pinigų keliai – be kontrolės

„Tai nenormalu“, - Klaipėdos ligoninių vadovų užmojus įvertino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Jo manymu, ši situacija tik dar kartą įrodo, kad Vyriausybės patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programos III-asis etapas uostamiestyje nėra įgyvendinamas.

A.Matulas žadėjo komitete išanalizuoti susiklosčiusią situaciją, kad panašūs atvejai nesikartotų. Redakcijos archyvo nuotr.

„Mieste netoli viena kitos veikia keturios įstaigos, kurios visiškai nekoordinuoja savo veiklos, nederina veiksmų, nesidalina turima įranga ir priemonėmis, išlaidauja. Dar trijų naujų magnetinio rezonanso tomografų tikrai nereikia. Sutaupytas lėšas juk galima panaudoti pacientų paslaugoms apmokėti, vaistams pirkti“, - svarstė A. Matulas ir priminė, jog Lietuva ir taip pastaraisiais metais pirmauja ES pagal turimos medicinos įrangos kiekį.

Tai, kad jos ir toliau perkama per daug negalvojant, anot politiko, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos aplaidumą.

Dar pernai Seimo Antikorupcijos komisija domėjosi, kaip SAM skirsto valstybės biudžeto lėšas ir kaip kontroliuoja jų panaudojimą. Paaiškėjo, kad ministerija nekaupė ir neturėjo žinių, ar konkrečios įrangos vienai ar kitai gydymo įstaigai iš tikrųjų reikia, ar nėra panašios kaimyninėje ligoninėje, koks jų galiojimo laikas. Komisija padarė išvadą, kad prieš perkant nėra nustatomas nei  įrangos tikslingumas, nei poreikis.

Ministerija nesiima vertinti

Žinia, kad greta viena kitos esančios ligoninės perka tokią pačią brangią įrangą, privertė suklusti ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorių Alfridą Bumblį.

Jis tikino apie tai išgirdęs pirmąkart ir neslėpė nuostabos. Vadovas pripažino, kad jeigu tokiems pirkiniams įstaigoms lėšų skiria jų steigėjai, Ligonių kasa į tai negali kištis.

„Mes kontroliuojame tik tai, kaip panaudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Jeigu įstaigos perka ES paramos, steigėjų ar savo sukauptomis lėšomis, mūsų net neinformuoja“, - teigė A. Bumblys.

Sveikatos apsaugos ministerija, kurios žinioje – ir Jūrininkų, ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė, atrodo, ne itin domisi jų vadovų planais. Iš ministerijos iždo pinigų tomografams negavo nė viena iš trijų įstaigų, tad tai, ką šios daro su iš pacientų mokesčių surinktais pinigais, tėra jų pačių reikalas.

“2011 metais iš Valstybės investicijų programos Klaipėdos Jūrininkų ligoninei ir Klaipėdos universitetinei ligoninei nenumatyta skirti lėšų magnetinio rezonanso tomografams įsigyti.

Tokių lėšų skyrimas nėra numatytas ir iš ES struktūrinės paramos.

Klaipėdos universitetinė ligoninė šių metų kovą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu finansuoti naujo 1,5-2 teslos branduolinio magnetinio rezonanso tomografo (toliau – BMR) įsigijimą. Savo rašte ligoninė nurodė, kad 2001 metais įsigytas BMR nusidėvėjęs, dažnai genda ir remonto darbai trukdo planuoti ir atlikti pacientams reikalingus tyrimus. Sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama ligoninei, informavo, kad neturi finansinių galimybių finansuoti BMR įsigijimą“, - į klausimą, kaip ministerija vertina faktą, kad kelios įstaigos perka brangią įrangą, kai esama neišnaudojama visu pajėgumu, atsakė viceministrė Janina Kumpienė.

Sprendžia vadovai?

Panašu, kad sprendimo pirkti BMR įstaigų vadovai nederino ne tik su savo steigėju, bet ir su gydytojais specialistais, kurie ir dirbs su naująja įranga. Ar šios aparatūros išties reikia dabar? Gal yra reikalingesnių pirkinių? To gydytojų niekas nesiteiravo.

„Sprendimus priima neaišku kas, neaišku, kuo motyvuodami“, - stebėjosi KUL gydytojas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai apie jau priimtą sprendimą pirkti naują įrangą išgirdo praėjusių metų pabaigoje, kai vadovas šią žinią pranešė pristatydamas savo metų veiklos ataskaitą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga tikino, kad sprendimą pirkti magnetinio rezonanso tomografą priėmė įstaigos Gydymo taryba. Motyvas – šios įrangos ypač reikia kardiologiniams pacientams tirti. Tačiau šios ligoninės Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijos vedėjas profesorius Algimantas Kirkutis šito nepatvirtino.

„Aš esu kiek kitokios nuomonės šiuo klausimu, tačiau jeigu yra pinigų, kodėl gi nepirkti?“ – svarstė jis.

Tačiau pokalbio su J.Sąlyga metu ėmė aiškėti, kodėl iš tikrųjų prireikė patiems įsigyti MRT, kurio anksčiau įstaiga neturėjo.

„Su viena iš Klaipėdos ligoninių esame pasirašę magnetinio rezonanso paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią per metus galėjome nusiųsti ne daugiau kaip 40 pacientų. Mes kasmet gydome apie 18 tūkstančių pacientų, taigi per savaitę galime gauti vos po vieną tyrimą savo pacientams. Nuolat sulaukiame priekaištų, kad šio tyrimo reikia laukti labai ilgai, pavyzdžiui, šiandien užregistruotam pacientui tyrimas kitoje ligoninėje bus atliktas tik lapkričio mėnesį. Tai jau nėra normalu“, - pasakojo Jūrininkų ligoninės vadovas.

J.Sąlyga tikino, kad MR tomografas įstaigai būtinas, nes niekaip nepavyko susitarti su kaimynine Klaipėdos universitetine ligonine, kad ši priimtų daugiau pacientų tyrimams. Algirdo Kubaičio nuotr.

Nors ir neištarė minimos įstaigos pavadinimo, jis turėjo omeny sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine. Esą prašymai leisti dažniau pasinaudoti kaimynės turima įranga nedavę rezultatų.

„Aš nelenktyniauju“

Tai, kad vos už kelių šimtų metrų esančios dvi didžiausios Vakarų regiono ligoninės niekaip negali susitarti, patvirtino ir KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis: „Turima įranga tarp įstaigų nesidalijame“.

Tačiau J.Sąlyga pažadėjo dalintis naujuoju tomografu su visais, kas tik paprašys. Ir pacientus tyrimams žada priimti visą parą, priešingai nei kitos Klaipėdos ligoninės.

Pailginti tyrimų laiką anksčiau yra svarstęs ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Tačiau tai esą nepasiteisino.

„Jeigu priimtume žmones iki aštuntos ar devintos vakaro, atliktume iki 50 procentų daugiau tyrimų. Tačiau priimame iki penktos valandos, nes niekas nenori būti registruojamas tyrimui vakare. Tai suprantama, nes daug mūsų pacientų atvyksta iš kitų rajonų, jiems patogiau tirtis dieną, taigi turėjome prisitaikyti prie savo pacientų poreikių”, - aiškino R.Sakalauskas.

Jo manymu, vadovautis principu “kaimynas turi, tai ir man reikia” – neprotinga. Pirkti brangią įrangą ar ne, anot jo, sprendžia įstaigos vadovas.

“Nelenktyniauju su kitais, man nepriimtinas siekis pasipuikuoti prieš kitus ar žūtbūt patenkinti savo asmenines ambicijas. Pinigai, kuriuos panaudosime įrangai pirkti, juk skiriami pacientams”, - patikino R. Sakalauskas.

R.Sakalauskas teigė konkurentų lenktynėse nedalyvaujantis, jam svarbiausi - pacientų poreikiai. Algirdo Kubaičio nuotr.

 Pirks iš „savo lėšų“

Ligoninių vadovai neatskleidžia, kiek jiems kainuos MR įranga. Tai esanti komercinė paslaptis.

Visi vieningai tikino nenaudosiantys Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o pirksiantys iš įstaigos sukauptų lėšų – „už teisėtai suteiktas mokamas paslaugas“.

Specialistų teigimu, sukomplektuota su vidutinės ligoninės poreikiams atitinkančiais priedais MR įranga gali kainuoti iki 7 mln. litų. Galutinė kaina priklauso nuo gamintojo, galingumo, komplektacijos, ričių kiekvienai kūno sričiai skaičiaus, nuo programinės įrangos.

Vadovai taip pat žadėjo, jog dar šiemet pradės naudoti naująją įrangą ir eilės tyrimams tikrai trumpės. Pusantro ar du mėnesius nebereikės laukti. „Vakarų Lietuvos medicina“ būtinai informuos apie tai, ar šie įsipareigojimai vykdomi.

Eglė Petkutė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (9)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Erkinio encefalito vakcina jau nupirkta: nemokamai skiepytis bus galima nuo rugsėjo
Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos m...
Ligonių kasos: gydymo įstaigose nustatytų pažeidimų nemažėja
Pernai teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad gydymo įstaigos iš Privalomojo sv...
Priešpienis –  svarbus raktas į vaikų sveikatą
Priešpienis, kurį mūsų kūdikiai gauna pirmomis gyvenimo valandomis, yra tikras imuniteto šaltinis. Jame gausu natūralių...
Kokie maisto papildai gali būti naudingi artėjant šiltajam sezonui?
Šiltasis metų laikas neabejotinai džiugina visus su saule ir šiluma, tačiau su šiais malonumais ateina ir nauji iššūkiai...
Anksti nustatytas imunodeficitas – išgelbėtos gyvybės
Naujagimiams atliekamas imunodeficito tyrimas galėtų vieniems vaikams išgelbėti gyvybę, kitiems – anksti skirti gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų