Klaidos, kurias darome vaistinėje: kaip išsirinkti geriausią vaistą

Tiek vaistininkai, tiek sveikatos politikos formuotoja teigia, kad Lietuvos žmonės vaistus renkasi ir vartoja neracionaliai, dėl to, užuot pagerinę savo sveikatą, gali net sau pakenkti.

Reklama

Tyrimai rodo neracionalų vaistų vartojimą

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta darbo grupė tariasi dėl naujos vaistinėse teikiamos paslaugos: vaistininkai bus įpareigoti mokyti pacientus vaistus vartoti racionaliai.

SAM planuoja vaistinėse įdiegti farmacinės rūpybos sistemą, kuri leistų efektyviau ir plačiau panaudoti vaistininkų žinias ir gebėjimus saugant paciento sveikatą. Farmacinė rūpyba apibrėžiama kaip gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Pasak specialistų, aktyvesnis vaistininkų vaidmuo galėtų paskatinti pacientus racionaliau vartoti vaistus, ypač tai svarbu pagyvenusiems lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie vartoja daug vaistų, leistų anksčiau pastebėti susirgimus ir problemas susijusias su vaistų vartojimu.

Remiantis kitų šalių patirtimi manoma, kad vaistinėms pradėjus teikti farmacinės rūpybos paslaugas pacientai vartotų vaistus racionaliau. Ypač tai pajustų pagyvenę lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie vartoja didelį kiekį įvairių vaistų. Taip pat tai skatintų vaistinių kokybinę konkurenciją.

Vis dėlto pabrėžiama, kad farmacinė rūpyba – tai vaistininko praktika ir ji turėtų būti nepainiojama su sveikatos priežiūros paslaugomis. Gliukozės, cholesterolio tyrimas, vakcinacija yra sveikatos priežiūros paslaugos. Vertinti rezultatus ir skirti gydymą gali tik gydytojas. Tyrimai be gydytojo konsultacijos yra netikslingi.

Pasak SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėjos Miglės Domeikienės, lėtiniai ligoniai neretai vartoja 5-10 skirtingų vaistų. Mat dažnai jie serga ne viena lėtine liga. Tačiau skirtingi specialistai gali nesužiūrėti vaistų ir pastarieji savo veikimu persidengia. Tai galėtų sužiūrėti vaistininkas.

„Kita dažna problema, kad žmogui išrašyta dešimt vaistų, kiekvienas gydytojas išaiškina, kaip vartoti vieną ar kitą vaistą, bet žmogus to neįsimena, galiausiai pasimeta ir tą saują vaistų tiesiog išgeria vienu kartu. O po to skundžiasi, kad vaistai nepadeda. Vaistininkas tokį pacientą pasisodintų ir sudėliotų, kaip ir kokiu dažnumu reikia gertis tuos vaistus, t. y. išaiškintų jų vartojimo schemą. Galbūt vienus vaistus reikia gerti dažniau, kitus – rečiau. Išsiaiškinęs, kad kažkokius vaistus žmogus vartoja neteisingai, vaistininkas įspėtų gydytoją. Tokia yra vizija, kuri nukreipta į lėtinėmis ligomis sergančius, ypač vyresnio amžiaus, žmones. Kitose valstybėse toks modelis sėkmingai taikomas, atlikti tyrimai rodo, kad jis pasiteisina“, - pasakojo specialistė.

Vaistines norima paversti sveikatinimo įstaiga

Jos teigimu, norima keisti vaistinių įvaizdį, kad vaistinė tikrai taptų sveikatinimo įstaiga ir vaistininkai prisidėtų prie žmonių sveikatos gerinimo, o ne farmacininkų pelno didinimo, skatintų racionalų vaistų vartojimą. Dažnai žmonėms visi tie vaistai reikalingi, bet jie vartojami neracionaliai. Pavyzdžiui, vienų vaistų negalima vartoti su pienu, kitus reikia būtinai išgerti prieš valgį, trečius – po valgio. Kai viso to nesilaikoma, neįmanoma tikėtis geriausio rezultato.

„Visose šalyse vaistinėse dirba ir vaistininkai, ir farmakotechnikai. Abu jie yra farmacijos specialistai. Vis dėlto už visą vaistinės veiklą atsako vaistininkas, o farmakotechnikai jam padeda. Žmogus, atėjęs į vaistinę, visada turi teisę prašyti pasikalbėti su vaistininku. Nors farmakotechnikas taip pat yra kompetetingas specialistas, kritiniu atveju jam gali pritrūkti žinių. Tačiau dar turi būti sukurta sistema, kurios pagalba vaistininkas galėtų susisiekti su gydytoju, antraip nebus jokios naudos. Jie turėtų skambintis ir padiskutuoti, neturėtų būti vien vaistininko sprendimas, nes gal ir jis ne viską žino. Reikia pažymėti, kad užsienyje žmonėms ši paslauga patinka. Dalyje šalių ji yra mokama – neretai vaikai ją perka savo tėvams, kitur kompensuojama. Pavyzdžiui, Olandijoje tokią paslaugą apmoka draudimas: kartą per metus peržiūrimi pacientui skirti vaistai, kad būtų vartojami teisingai“, - aiškino M. Domeikienė.

Pagrindinės klaidos, kurias darome vaistinėse

Lietuvos vaistininkų sąjungos Valdybos narys Gintautas Pranckevičius įsitikinęs, kad žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dauguma atvejų vaistus vartoja teisingai, nes tai daro jau daug metų.

Didesnė bėda – vaistų suderinamumas. Vaistininkas negali visko žinoti, todėl būtų labai gerai turėti tokią informacinę programą, kurioje būtų galima pasitikrinti, kaip dera skirtingi vaistai. Tam tikrų vaistų, netgi priklausančių tai pačiai grupei, pavyzdžiui, reguliuojančių kraujospūdį, negalima vartoti su tam tikrais kitais tos pačios grupės vaistais.

„Mano praktikoje buvo atvejis, kai moteris pasiskundė, kad naktį 3-5 kartus eina į tualetą. Ji nesuprato, kas jai darosi. Aš pasiklausinėjau, ką ji vartoja ir kaip. Pasirodė, kad vaistą nuo spaudimo, kuris turi šlapimą varantį poveikį, ji vartoja vakare, o paprastai jis skiriamas ryte, kad noras šlapintis nevargintų naktį. Labai paprastas pavyzdys, kaip vaistas gali gerokai sutrikdyti žmogaus gyvenimą“, - pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, ar dažnai žmonės perka per daug vaistų, vaistininkas sakė, kad didžiausia bėda – vaistinėse įdiegta savitarna.

„Dabar juk laisvė – pasiimi tris vaistus su paracetamoliu ir gali visus juos iš karto gerti. Tačiau padidinta paracetamolio dozė nėra toks jau nekaltas dalykas. Šis vaistas apkrauna inkstus, kepenis, o tai vargiai gerina savijautą. Taigi renkantis vaistus patiems galima pridaryti daug klaidų. Blogiausia, kad šios klaidos nepasimato iškart. Pas mus nėra tokių stipriai veikiančių nereceptinių vaistų, kad žmogus, išgėręs jų, iškart pasijustų labai blogai. Tačiau po 5-6-tos dozės inkstų funkcija gali būti ir pažeista. Tarkime, visi priešuždegiminiai vaistai veikia skrandį. O labai dažnai jiems netgi taikomos nuolaidos, taip skatinančios žmones juos pirkti – reikia nereikia. Bet jei nueisite pas gydytoją dėl kokių nors skrandžio problemų, jūsų pirmiausiai paklaus, ar nevartojote priešuždegiminių vaistų. Skrandis nuo jų būna visas raudonas. Taigi vartojant šiuos vaistus būtina atkreipti dėmesį į dozavimą, juos reikia vartoti būtinai po valgio. Yra vaistų, kurių negalima užgerti greipfrutų sultimis, pienu ar dar kuo nors. Anotacijose vartojimas nebūna visada pateiktas aiškiai. Teko matyti anotaciją, kurioje buvo parašyta, kad vaistą galima vartoti arba prieš valgį, arba po valgio, ryte arba vakare. Taip ir liko neaišku, kaip yra geriau“, - svarstė G. Pranckevičius.

Pasak vaistininko, bet koks vaistas, jei gersime jį nevalgę, dirgins skrandį. Kita vertus, pavalgius jis suveiks per ilgesnį laiką, todėl iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

„Dar vienas dalykas, kad labai daug žmonių gėdijasi pasakyti, kad užkietėję viduriai, o statistika rodo, kad beveik trečdalis žmonių į ligoninę pateka su insultu po apsilankymo tualete. Mat vyresnio amžiaus žmonėms užkietėję viduriai būna labai dažnai ir kai jie įsitempę bando pasituštinti, neretai trūksta kraujagyslė. Patarti žmogui, kad sergant širdies ir kraujagyslių ligomis reikėtų vartoti ir vidurius liuosuojančius vaistus, yra vaistininko pareiga“, - įsitikinęs pašnekovas.

Kaip iš gausybės išsirinkti geriausią vaistą

Į klausimą, kaip iš gausybės panašiai veikiančių vaistų išsirinkti geriausią, pašnekovas atsakė, kad vienintelis būdas – juos išbandyti. Vaistininkas gali patarti taip pat tik subjektyviai.

„Aš pats subjektyviai patariu, ką pats esu išbandęs ir kas man tiko arba jei esu girdėjęs kitų žmonių atsiliepimų. Kita vertus, vaistininkai vaikšto į papildomas sesijas, kuriose gauna kvalifikacijos valandas, o jas rengia gamintojų atstovai. Kiekvienas jų labai detaliai išaiškina savo vaistą. Būkime „biedni“, bet teisingi – tas vaistas tuo metu užsifiksuoja ir nori nenori, tu jį prisimeni, kai žmogus klausia patarimo. Taigi išsirinkti sau tinkantį vaistą, ko gera, reikėtų bandymų metu. Aš visada siūlau pradėti nuo švelnesnio, žoliniu pagrindu pagaminto vaisto. Aišku, šiandien visi preparatai vis tiek pagaminti naudojant chemiją, bet jos ten vis dėlto mažiau“, - teigė G. Pranckevičius.

Ar naujesni ir brangesni vaistai tikrai geresni už senuosius? „Sunku pasakyti, bet manyčiau, kad vis dėlto geresni. Juk keičiasi technologijos, pagaliau kuo daugiau sudėtinių dalių, tuo platesnis ir geresnis vaisto poveikis, nes jie turi ne vieną, o keleriopą poveikį, veikia net kelias organizmo sistemas. Svarbiausia, kad žmonės mažiau pasitikėtų reklama. Įvairios užsakomosios sveikatos laidos labai iškreipia tikrąjį vaizdą. Taip pat nereikėtų būti priklausomiems nuo akcijų, per kurias prisiperkama nereikalingų vaistų ar maisto papildų ir reikia nereikia vartojama. O juk bet kokia tabletė – vis tiek svetimkūnis. Buvo kartą tokia anekdotinė situacija. Užėjo į vaistinę 60-70 metų moteris ir uždavė tik vieną klausimą – ar pas mus vaistinėje yra akcijų. Aš pajuokavau, kad nežinau tokio vaisto. Ji apsisuko ir išėjo“, - pasakojo pašnekovas.

Inga Saukieknė