Kiek kainuoja alkoholikai?
Europos priklausomybių ir psichinės sveikatos centras pateikė ataskaitą, kurioje suskaičiuota, kiek pagal socialines sąnaudas kainuoja alkoholio vartojimas ES. Jis 2010 m. buvo įvertintas 155,8 mlrd. eurų.
Didžiąją dalį šios sumos sudaro nuostoliai dėl priešlaikių mirčių (45,2 mlrd. eurų), išlaidos sveikatos priežiūros sistemai (21,4 mlrd. eurų) ir sąnaudos, kurios patirtos dėl pravaikštų ir nedarbo (11,3 ir 17,6 mlrd. eurų). Be to, išlaidos dėl su alkoholiu susijusių nusikaltimų Europoje 2006 metais sudarė 33 mlrd.Eurų.
2004 m. Europa prarado daugiau kaip 4 mln. sveiko gyvenimo metų (DALYs) – prarado dėl per ankstyvo mirštamumo arba dėl negalios, kuriuos sukėlė alkoholio gėrimas. Europoje, kuri vis dar susiduria su problemomis dėl ekonominės krizės, žalos, susijusios su alkoholio vartojimu, mažinimas yra labai svarbus padedant išlaikyti sveiką darbo jėgą bei mažinant sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Tai įtraukta į strategijos „Europa 2020“ tikslus.
Apibendrinant europinius statistinius duomenis, reikia pažymėti, kad 31,8 proc. vyrų ir 12,6 proc. moterų per paskutinį mėnesį yra girtuokliavę. Todėl ta pati statistika tvirtina, kad 6,4 proc. vyrų ir 1,2 proc. moterų Europoje yra priklausomi nuo alkoholio. Alkoholis sukelia daugiau nei 200 ligų. Daugiau nei 80 proc. mirčių dėl alkoholio vartojimo sukelia vėžys, kepenų cirozė ir traumos (žūtys avarijose, savižudybės ir pan.). Todėl, siekiant pailginti vidutinę gyvenimo trukmę ir kitus „apgaulingus“ rodiklius, reikia sumažinti degtinės, alaus bei vyno vartojimą.
Kol kas neturime mūsų šalies duomenų, o jų labai reikia. Kiek kainuoja išlaidos laidotuvėms, negalios pašalpoms, vaikų maitinimui ir pan. tų žmonių, kurie žuvo, mirė ar susirgo dėl alkoholio vartojimo?.. Ir kiek valstybė ir privatūs asmenys gauna pelno iš gamybos ir prekybos juo?.. Manau, kad balansas yra ne visuomenės naudai.
Tačiau grįžkime prie dokumento. Mes turime naują Europos nacionalinės alkoholio strategijos ir veiksmų komiteto planą 2014-2016 metams, kuris paskelbtas rugsėjo 16 dieną. Jo pavadinimas skamba keistokai. „Apie veiksmų planą dėl jaunimo gėrimo ir epizodinių stiprių išgėrimų“. Tiesa, tai tik iš pirmo žvilgsnio. Protingų žmonių yra visur, todėl nebandoma iš karto „pribaigti“ alkoholį, o siekiama palaipsniui, tačiau nuosekliai, mažinti jo vartojimą. Ir, aišku, čia silpniausia vieta - jaunimas. Tas, kuris tik pradeda gyventi ir... gerti.
Kiekviena tauta pasaulyje turi savitas tradicijas. Musulmonai beveik negeria. Šiaurės tautos neturi savybių priešintis alkoholiui. Turtingi ir vargšai taip pat turi skirtingas galimybes vartoti šiuos gėrimus. Galima net pažymėti, kad vieni gali „mokytis“ gerti. Kitaip sakant, tai daryti „kultūringai“, kiti tegali išbandyti vyresniųjų išgertuvių liekanas ar vogtus butelius.
Svarbu tai, kad paauglystė, kaip žmogaus tapsmo etapas, yra elgesio bandymų ir klaidų metas. Juolab kad net biologinis žmogaus – jaunuolės ar jaunuolio – kūnas su visomis savo funkcijomis dar tik formuojasi. Kaip rodo ta pati statistika, alkoholio vartojimas 25 proc. padidina jaunuolių ir 10 proc. merginų mirtingumą. Lietuvoje girtauti labai dažnai jaunimas pradeda nuo sidro, o po to pereina prie stipresnių gėrimų.
Kita problema, taip pat iškelta dokumento pavadinime, yra atsitiktiniai dideli prisigėrimai. Svarbu pabrėžti, jog toli gražu ne visi žino, kad tai pagrindinis alkoholio poveikio būdas. Žmonių, kurie geria kasdien, nėra labai daug, absoliučią daugumą ligų ir mirčių sukelia šis veiksmas. Vargu ar alkoholikas vairuotų mašiną ar lėktuvą, tačiau girtų sukeltos avarijos yra per dažnos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ataskaitą apie alkoholio suvartojimą pasaulyje. Jos žinia – itin nerimą kelianti: 2012 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 3,3 mln. žmonių visame pasaulyje. PSO ekspertas Shekharas Saxena perspėjo, kad nebegalima delsti – alkoholio vartojimas padidina tikimybę susirgti daugiau nei 200 ligų. Vidutiniškai pasaulyje vyresnis nei 15 metų asmuo išgeria 6,2 litro gryno alkoholio per metus. Tačiau alkoholį vartoja mažiau nei pusė pasaulio gyventojų – 38,3 proc., todėl tie, kurie geria, išgeria vidutiniškai 17 litrų gryno alkoholio per metus. „Mes nustatėme, kad visame pasaulyje apie 16 proc. gėrėjų praktikuoja epizodinį besaikį išgėrinėjimą – angliškai jis vadinamas „binge-drinking“. Tai yra žalingiausia sveikatai“, – sakė PSO ekspertas Shekharas Saxena.
Lietuva
Kasmet nuo alkoholio miršta apie 4 tūkst. lietuvių. Daug žūsta ar pražudo kitus vairuodami, dirbdami ar maudydamiesi girti, taip pat mirtinai sušalę ar apsinuodiję alkoholiu, apsvaigę sukeldami mirtinus konfliktus ar į juos įsiveldami, taip pat pastūmėti alkoholio pakeldami ranką prieš save.
Pagal įvairias apklausas, Lietuva yra viena iš didžiausių alkoholio vartotojų pasaulyje. Pateiksiu tik vieną:
1. Baltarusija – 17,5 l
2. Moldovos Respublika – 16,8 l
3. Lietuva – 15,4 l
4. Rusija – 15,1 l
5. Rumunija – 14,4 l
6. Ukraina – 13,9 l
7. Andora – 13,8 l
8. Vengrija – 13,3 l
9. Čekija ir Slovakija – 13 l
10. Portugalija – 12,9 l
Matant tokią situaciją, kuri dar ir aštrėja metai po metų, aš vis stebiuosi mūsų politikais, kurie per pinigus neregi problemos. Jei bandai peržiūrėti interneto puslapį, tai būtinai užkliūni už alkoholio reklamos. Jei bandai peržiūrėti net socialinę reklamą, tai ją permuša... alkoholio propaganda. Manau, kad laikas maksimaliai apriboti internetinę reklamą, kuri nesuderinama su sveika gyvensena. Jokie pinigai biudžete nepakeis tų 4000 žuvusių žmonių kasmet. O jei dar pridėsime išlaidas gydymui ir socialinėms pašalpoms, tai pinigai, skirti Lietuvos gynybai nuo išorės priešų, bus gerokai mažesni. Gal Seimas pastebės problemą?
Susiję straipsniai
