Sveikatos reikalų komitetas siūlo tikslinti paciento „beviltiško gaivinimo“ sąvoką

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) svarstė Seimo narių teiktą Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui pritarė.

Komitetas bendru sutarimu pritarė SRK pirmininkės Astos Kubilienės pasiūlymui patikslinti sąvoką „beviltiškas gaivinimas“ ir ją apibrėžti kaip „gaivinimas paciento, kurio ligos etiopatogenetiniai gydymo būdai neegzistuoja arba yra išnaudoti ir yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančių vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, dėl kurių nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, kurios buvo iki kritinės būklės atsiradimo“.

Patobulintame įstatymo projekte taip pat įtvirtinama abipusė iniciatyvos teisė leisti nepradėti arba nutraukti beviltišką paciento gaivinimą tiek paties paciento pareiškimu, pritarus gydytojų konsiliumui, tiek gydytojų konsiliumo sprendimu, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, tačiau tik esant paciento arba jo atstovo pagal įstatymą rašytiniam pritarimui. Taip būtų sudarytos sąlygos teisingai subalansuoti įstatyme numatytą medicininę pagalbą pacientams su medicininės etikos principais, Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į orumą.

Galiojantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas įpareigoja taikyti gaivinimo veiksmus neatsižvelgiant į ligos priežastis, eigą ar prognozuojamą baigtį. Gaivinti privaloma visus pacientus, nebent yra neabejotini mirties požymiai, kyla grėsmė gaivinančiajam arba pacientas įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas. Šiame teisės akte nustatyta paciento teisė pareikšti nesutikimą būti gaivinamam yra dviprasmiška ir nefunkcionuoja.