Kauno klinikose paminėta Pasaulinė įgimtų imuniteto sutrikimų savaitė

Balandžio 22–29 dienomis pasaulyje minima įgimtų imuniteto sutrikimų savaitė. Ta proga ketvirtadienį, balandžio 23 dieną, Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centras ir LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika pakvietė į renginį, kurio metu aptarti pirminio imunodeficito diagnostikos ir gydymo ypatumai. 

Reklama

Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė susirinkusiems priminė, kodėl retoms ligoms skiriamas išskirtinis dėmesys, steigiami centrai ir siekiama užtikrinti kompleksinę pagalbą. Prieš dvejus metus Kauno klinikose atidarytas pirmasis Lietuvoje Pirminio imunodeficito centras, kuriam vadovauja prof. Brigita Šitkauskienė. Centre dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistų komanda: alergologai ir klinikiniai imunologai, genetikai, hematologai, vaikų ligų ir laboratorinės medicinos specialistai.

„Nors pirminis imunodeficitas laikomas reta liga, pasaulyje nuo jo kenčia apie 6 mln. žmonių, – teigė dr. I. Bajoriūnienė. – Statistika liudija, kad nuo 70 iki 90 proc. pirminio imunodeficito atvejų lieka nenustatyti.“

Kauno klinikose Pirminio imunodeficito centras įsteigtas siekiant pagerinti šios retos, sunkiai nustatomos, sudėtingos ligos diagnostiką ir gydymą. Laiku nustatyta diagnozė, tinkamas gydymas ir priežiūra gali pagerinti sutrikusią imuninę sistemą, apsaugoti nuo gyvybiškai svarbių organų pažeidimo ir netgi mirties.

Pasak Kauno klinikų gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo Tomo Slomskio, šiuo metu Lietuvoje imunodeficito gydymo galimybės nesiskiria nuo kitų šalių. Tą patį tvirtino ir į susitikimą atvykę pacientai – gaudami tinkamą gydymą, jie gali gyventi visavertį gyvenimą, net ir turėdami įgimtą imuniteto sutrikimą.

Prieš metus pacientams, kuriems reikalingas nepertraukiamas gydymas imunoglobulinu, atsirado galimybė skirti po oda švirkščiamą preparatą. Vietoj anksčiau taikytų kasmėnesinių imunoglobulino infuzijų į veną, dabar pacientai kas savaitę nustatytą vaisto dozę susišvirkščia po oda patys. Tiek pacientai, tiek jų artimieji pastebi, kad toks gydymo būdas yra gerokai patogesnis, nors pacientui tenka didesnė atsakomybė. Gydytojai taip pat atkreipė dėmesį, kad tokiu būdu užtikrinama tolygesnė imunoglobulino koncentracija kraujyje, pacientams nereikia kas mėnesį atvykti į ligoninę, todėl sumažėja rizika užsikrėsti pavojingomis infekcijomis.

Susitikimo metu pacientai ir jų artimieji turėjo galimybę išgirsti specialistų atsakymus į kasdienybėje kylančius su gydymu susijusius klausimus, aptarti gyvenimo būdo ypatumus turint imunodeficitą. Daug diskusijų sukėlė klausimai dėl skiepų, kelionių ir naujų imunodeficito gydymo metodų.

Tėvai, auginantys imuniteto sutrikimų turinčius vaikus, domėjosi, kaip gyvena, mokosi, dirba pilnametystės sulaukę pacientai. Pacientai nuoširdžiai dėkojo gydytojams ir kompanijos, tiekiančios vaistus, atstovams už nuolatinį rūpestį ir konsultacijas ne darbo metu.

Pirminis imunodeficitas yra įgimtas sutrikimas. Žmonės, kuriems yra pirminio imunodeficito sindromas, jau gimsta turėdami silpnesnes organizmo gynybines funkcijas. Vienas svarbiausių pirminio imunodeficito požymių – polinkis dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, pvz., sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu, šiems žmonėms susidaro sunkiai gyjančių pūlinių. Dažnai tokie pacientai ilgai ir nesėkmingai gydomi antibiotikais.

Siekiant padidinti šios ligos žinomumą, jau penktus metus iš eilės pasaulyje minima įgimtų imuniteto sutrikimų savaitė. Tuo metu daug kalbama apie ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo būtinybę, bendriems projektams susivienija pacientai, jų šeimos nariai, gydytojai, slaugytojai, mokslininkai ir farmacininkai. Kauno klinikose suorganizuotas susitikimas prisidėjo prie visame pasaulyje vykstančių renginių, kurių tikslas – skleisti žinias apie pirminį imunodeficitą sveikatos priežiūros specialistams, pacientams, jų artimiesiems ir visuomenei.

Pagrindiniai pirminio imunodeficito įspėjamieji požymiai vaikams:

1. Keturis ir daugiau kartų per metus pasikartojantys vidurinės ausies uždegimai (otitai).

2. Du ir daugiau kartų per metus pasikartojantys sunkios eigos sinusitai.

3. Du ir daugiau mėnesių trunkantis infekcinis susirgimas, kurio nepavyksta išgydyti, skiriant tinkamą antibakterinį gydymą.

4. Du ir daugiau kartų per metus pasikartojantys plaučių uždegimai.

5. Sulėtėjęs kūdikio augimas (mažesnis nei turėtų būti svoris ir ūgis) ir vystymasis.

6. Pasikartojančios odos ar minkštųjų audinių infekcijos.

7. Lėtinis Candida grybelio sukeltas burnos gleivinės ar odos pažeidimas.

8. Infekcijos pagydomos tik skiriant antibiotikų į veną.

9. Du ir daugiau kartų per gyvenimą pasikartojančios sunkios infekcijos (meningitas, osteomielitas, sepsis).

10. Šeimoje ar giminėje yra buvę pirminio imunodeficito atvejų.

Esant dviems ar daugiau iš šių požymių, reikėtų įtarti pirminį imunodeficitą ir atlikti tyrimus.

Pagrindiniai pirminio imunodeficito įspėjamieji požymiai suaugusiems:

1. Du ar daugiau kartų per metus pasikartojantys vidurinės ausies uždegimai (otitai).

2. Du ir daugiau kartų per metus pasikartojantys priedinių ančių uždegimai (sinusitai), kai nėra nustatytos alergijos.

3. Kartą per metus pasikartojantis plaučių uždegimas, mažiausiai dvejus metus iš eilės.

4. Lėtinis viduriavimas, dėl kurio netenkama svorio.

5. Pasikartojančios virusų sukeltos infekcijos (peršalimas, pūslelinė, karpos).

6. Pasikartojančios infekcijos, kurios pagydomos tik skiriant antibiotikų į veną.

7. Pasikartojančios odos ar minkštųjų audinių infekcijos.

8. Lėtinis Candida grybelio sukeltas burnos gleivinės ar odos pažeidimas.

9. Infekcijos, sukeltos neįprastų sukėlėjų.

10. Du ir daugiau kartų per gyvenimą pasikartojančios sunkios infekcijos (meningitas, osteomielitas, sepsis.

11. Šeimoje ar giminėje yra buvę pirminio imunodeficito atvejų.

Esant dviems ar daugiau iš šių požymių, reikėtų įtarti pirminį imunodeficitą ir atlikti tyrimus.

Kauno klinikų informacija