Ketvirtadienis, 2024.12.12
Reklama

Kaune susitiko 35 pasaulio valstybių fiziologai

vlmedicina.lt | 2015-09-03 10:23:48

Rugpjūčio 26–29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune vyko jungtinis Europos fiziologų draugijų federacijos ir Baltijos šalių fiziologų draugijų susitikimas. Renginyje lankėsi daugiau nei 300 dalyvių iš 29 pasaulio šalių – nuo Brazilijos iki Turkijos, nuo Norvegijos iki Japonijos. Tarptautinį renginį organizavo Lietuvos fiziologų draugija kartu su LSMU bei Latvijos ir Estijos fiziologų draugijomis bei Europos fiziologų draugijų federacija.

Susitikimas
Pauliaus Alaburdos nuotr.

Tarptautinį renginį pasveikino LSMU prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė, prof. Markus Heckeris (Vokietija) ir Davidas Eisneris (JK), Europos fiziologų draugijų federacijos prezidentas.

„Džiaugiamės, kad šis renginys vyksta Kaune. Lietuvos fiziologų draugija savo veiklą dar 1955 m. pradėjo būtent Kaune – Fiziologijos mokslas Kaune pradėtas dėstyti nuo 1922 m.“, – tarptautinio renginio organizacinio komiteto bei Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas, LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas prof. Edgaras Stankevičius pasidžiaugė, kad tai pirmasis toks renginys Kaune, Lietuvoje bei Baltijos šalių regione, į kurį dalyviai atvyko ne tik iš ES, bet ir iš kitų pasaulio šalių.

Prof. E. Stankevičius priminė, kad Lietuvos fiziologų draugija vienija visos Lietuvos fiziologus ir kitų specialybių darbuotojus, nagrinėjančius fiziologijos mokslo aktualijas. Draugijos steigėjas ir pirmasis pirmininkas buvo prof. Vladas Lašas. Vėliau pirmininko pareigas ėjo profesoriai Jonas Šopauskas, Bernardas Padegimas, Romualdas Jonas Abraitis, Egidijus Kėvelaitis. Nuo 2009 m. – prof. E. Stankevičius. Lietuvos fiziologų draugija vykdo fiziologijos mokslo tiriamuosius darbus, rengia mokslines konferencijas, simpoziumus, seminarus. Nuo 1999 m. Lietuvos fiziologų draugija priklauso Europos fiziologų draugijų federacijai. Draugijos pagrindą sudaro mokslininkai ir jaunieji tyrėjai, kurių moksliniai darbai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose, turinčiuose aukštą citavimo indeksą. Draugijos mokslininkai parengė pagrindinius fiziologijos vadovėlius. Pagrindinis draugijos tikslas – puoselėti ir plėtoti fiziologijos mokslą ne tik Lietuvoje, tęsti jo tradicijas, vienyti fiziologus ir gretimų mokslų specialistus, sprendžiant fundamentaliosios ir taikomosios fiziologijos uždavinius.

Fiziologai
Pauliaus Alaburdos nuotr.

„Galimybę surengti tokį kongresą reikia nusipelnyti ir netgi laimėti. Praėjusiais metais vyko Vengrijoje, kitais metais planuojama, kad vyks Prancūzijoje, – sakė renginio organizacinio komiteto atstovas doc. Rimvydas Miliauskas ir Jaunųjų fiziologų draugijos pirmininkė Simona Stankevičiūtė. – Toks tarptautinis renginys – Lietuvos fiziologų draugijos darbo rezultatas. Pirmą kartą Lietuvoje susirinko žymiausi pasaulio fiziologai, šios srities lyderiai. Renginio lektoriai – gerbiami neurofiziologijos, širdies ir kraujagyslių fiziologijos, farmakologijos mokslo bei klinikinės farmakologijos žinovai.“

Intensyvus, laiką taupančios programos renginys vyko 4 dienas. Pirmoji renginio diena – įžanginė ir skirta jauniesiems fiziologams, jų darbams bei pranešimams ir fiziologijos dėstymo aktualijoms. Įžanginę paskaitą jauniesiems fiziologams skaitė žinomas turkų fiziologas Denizas Atasoy’as (Stambulo medicinos universitetas). Jis kalbėjo apie apetitą reguliuojančius smegenų mechanizmus. Fiziologijos dėstymo klausimais paskaitas skaitė Andriesas Gilde’as (Olandija), M. J. Mulvany’as (Danija), probleminio mokymosi patirtimi dalijosi mūsų Universiteto atstovas Linas Leonas.

Kitas 3 renginio dienas buvo nagrinėjami naujausi ir svarbiausi šių dienų fiziologijos klausimai. Pranešimuose buvo nagrinėjamos temos, susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos, raumenų ir sporto fiziologija, endokrininės ir virškinimo sistemos fiziologija, neurofiziologija, ląstelių ir molekuline fiziologija, biochemija ir metabolizmu bei kt.

Susitikimas
Pauliaus Alaburdos nuotr.

Pranešimus skaitė pasaulyje žinomi lektoriai – Maria Fitzgerald (JK), Margarethe Geiger (Austrija), Maiken Nedergaard (Danija), Andersas Arneris (Švedija) ir kt. Pavyzdžiui, M. Fitzgerald pranešimas buvo itin aktualus – tam tikru vaikų amžiaus tarpsniu patiriami fizinio skausmo padariniai.

Pateikta net 160 stendinių pranešimų, vyko 18 planuotų simpoziumų ir 3 papildomi aktualiomis temomis, surengta diskusija apie mokslo straipsnių publikavimą ir mainus naujausiais mokslo laimėjimais.

Papildomajame simpoziume, kurį vedė prof. Edgaras Stankevičius ir prof. Romaldas Mačiulaitis, buvo nagrinėjamos ir aptartos klinikinės farmakologijos aktualijos. Apie rezidentūrą ir edukacines programas kalbėjo prof. E. Stankevičius, prof. R. Mačiulaitis, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys, Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė, „Pfizer“ viceprezidentė Europos regionui Rochelle L. Chaiken, Rossas Breckenridge’as (JK), Staffanas Rosenborgas (Švedija).

Kaip teigė kalbinti šio tarptautinio renginio dalyviai bei svečiai, pirmasis toks tarptautinis fiziologų renginys Kaune, Lietuvoje bei Baltijos šalių regione – sėkmingas ir įdomus ne tik fiziologų bendruomenei bei biomedicinos mokslininkams.

Autoritetingų svečių, lektorių ir klausytojų bei kitų dalyvių nuomone, šis tarptautinis susitikimas tapo vienu iš svarbiausių Europos mokslo renginių 2015 metais.

Lietuvos fiziologų draugijos informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sveikatos apsaugos ministrės pareigas pradėjo eiti doc. dr. Marija Jakubauskienė
Davusi priesaiką Seime, sveikatos apsaugos ministrės pareigas ketvirtadienį pradėjo eiti Vilniaus universiteto (VU) Medi...
Šlapimo nelaikymas: nuo jo kenčia kas trečias vyresnio amžiaus gyventojas
Problema, pasireiškianti kas trečiam vyresnio amžiaus žmogui ir galinti pabloginti gyvenimo kokybę bei žmogaus psicholog...
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas: „Lūžio taškų dar bus ne vienas“
Jau daugiau nei metai, kai Klaipėdos universiteto ligoninei, sukurtai sujungus tris Vakarų Lietuvos medicinos įstaigas,...
Valgymo sutrikimas ne tik alina kūną, bet gali vesti ir į savižudybę
Lietuvos vaikų psichikos sveikata kelia nerimą – vis daugėja valgymo sutrikimais sergančių jaunų žmonių. Išskirtin...
Epidemiologė atsakė, kiek užtruks įgyti kolektyvinį imunitetą rotavirusams
Lietuvoje vaikai – nuo naujagimių iki mokyklinio amžiaus – skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Anksčiausiai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų