Sekmadienis, 2020.11.29
Reklama

Kas lemia tuberkuliozės plitimą: skurdas ar sveikatos apsaugos sistemos trūkumai?

Mindaugas Savickas | 2012-10-03 00:00:44

Lietuvoje kasmet užegistruojama apie 1500 naujų susirgimų tuberkulioze bei apie 200 mirčių nuo šios ligos. Tarp 27 Europos Sąjungos valstybių pagal tuberkuliozės paplitimą Lietuvą lenkia tik Rumunija. Atsakymų į klausimą, kodėl susiklostė tokia situacija ir kaip ją keisti, ieškota „Lietuvos Rotary“ organizacijos iniciatyva šia tema surengtoje konferencijoje, skirtoje kovojantiems su liga medikams. Nors „Rotary“ klubo atstovai ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė dėl tuberkuliozės paplitimo žėrė priekaištus sveikatos apsaugos politikai, gydytoja praktikė Rita Šopienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ nurodė visai kitas priežastis – skurdą, alkoholizmą ir atsakomybės už savo sveikatą stoką.

Tuberkuliozė
Dažnai ligoniams nustatomos išplitusios, apleistos ligos formos. Algirdo Kubaičio nuotr.

Tuberkuliozę natūraliai sulaikydavusios ribos nyksta

Nors nuo tuberkuliozės sukėlėjo atradimo praėjo 140 metų ir ši liga pagydoma vaistais, pasaulyje nuo jos kas 20 sekundžių miršta žmogus. Nė vienai valstybei nepavyko visiškai eliminuoti tuberkuliozės, o didžiausiais sergamumas yra besivystančiose šalyse – net 40 proc. naujų tuberkuliozės atvejų užfiksuojama Pietryčių Azijos regione.

Gydytojo ir „Rotary“ projekto koordinatorius Lietuvoje Gedimino Rimdeikos teigimu, vienas žmogus per metus gali užkrėsti 25 – 30 žmonių. Pasaulyje kasmet tuberkulioze suserga apie 8 mln., o miršta apie 1,7 mln. žmonių. „Manoma, kad šia liga užkrėsta, nors ir neserga, maždaug trečdalis pasaulio gyventojų. Nerimą kelia situacija Kinijoje, kurioje ypač sparčiai plinta antibiotikams atsparios sukėlėjų formos – tokiais atvejais reikalingas labai sudėtingas, brangus gydymas. Kodėl mums svarbi situacija Kinijoje? Todėl, kad globaliame pasaulyje infekcijos sienas apeina ir plinta tokiu greičiu, kokiu skrenda lėktuvai ar važiuoja traukiniai“, – sako gydytojas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą 2007 m. priskyrė prie labiausiai tuberkuliozės pažeistų Europos šalių, bet pastaraisiais metais situacija šiek tiek stabilizuota. Sumažėjo mirtingumas, mažėja naujų ligos atvejų. Nerimą kelia tai, kad daugėja apsikrėtusiųjų atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis.

„33 proc. Lietuvos gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis. Vien kovodami su mikobakterijomis nieko nepadarysime, jei nesikeis socialinė–ekonominė situacija. Tačiau nors tuberkuliozė tradiciškai siejama su asocialiais žmonėmis, ja vis dažniau serga ir pasiturinčiai gyvenantys žmonės, – pažymi G. Rimdeika. – Net geras pajamas gaunantys, bet dėl didelio darbo krūvio, netinkamos mitybos ir kitų veiksnių nusilpusį imunitetą turintys žmonės gali užsikrėsti tuberkulioze. Europa sunerimusi, nes atviros sienos atvėrė kelius ir tuberkuliozei plisti“.

Pasak gydytojo, Lietuvoje, kaip ir Kinijoje, ypač nerimą kelia augantis atsparios tuberkuliozės atvejų skaičius: „Tuberkuliozės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, galintis tęstis iki dvejų metų. Kai kurie sergantieji po gydymo stacionare pasijunta gerai, todėl vėliau ambulatoriškai negeria vaistų, o po kelių mėnesių pasijutę blogai vėl kreipiasi į gydymo įstaigas. Taip auga vis atsparesnė mikobakterijos forma, kurios gydymas valstybei gali kainuoti keturis, šešis ar net dešimt kartų daugiau nei naujai susirgusio ligonio.“

Kovai su tuberkulioze skirta DOTS strategija Lietuvoje šlubuoja?

1993 m. Pasaulio sveikatos organizacija tuberkuliozę paskelbė pasauline problema, o tuberkuliozės kontrolę – prioritetine veikla. Ji patvirtino tiesiogiai stebimo standartizuoto gydymo strategiją (DOTS), kaip vieną efektyviausių tuberkuliozės kontrolės būdų. Ši strategija taikoma ir Lietuvoje.

Gediminas Rimdeika
Atviros sienos atvėrė kelius ir tuberkuliozei plisti, - perspėjo Gediminas Rimdeika. Mindaugo Savicko nuotr.

Strategiją sudaro penki pagrindiniai elementai: Vyriausybės parama įgyvendinant tuberkuliozės kontrolės priemones, naujų tuberkuliozės atvejų nustatymas pasyviu būdu (kai ligonis pats kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą), standartizuotas gydymas pirmos eilės vaistais nuo tuberkuliozės, centralizuotas pirmos eilės vaistų nuo ligos tiekimas, naujai diagnozuotų ligonių registracija ir gydymo efekto kohortinė analizė po 12-15 mėn. nuo gydymo pradžios.

Tačiau Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės filialo direktorius Algimanto Tarūtos teigimu, šlubuoja visi 5 DOTS strategijos elementai. „Visų pirma, Vyriausybės indėlis nepakankamas. Nė viena kovos su tuberkulioze programa nebuvo reikiamai finansuojama. Ir jei ne Šiaurės šalių, ypač Norvegijos, taip pat „Rotary“ klubų (Lietuvos ir užsienio, ypač Danijos) parama, šiandien vėl šauktumėme apie prasidedančią šios ligos epidemiją“, – teigia A. Tarūta.

Pasak specialisto, dažni atvejai, kai ligoniams nustatomos išplitusios, apleistos ligos formos ir atvežti į stacionarą jie miršta po paros ar pirmą savaitę. „Klausimas: kiek žmonių jie spėjo užkrėsti? Tai – svarbūs sveikatos sistemos trūkumai, kuomet patekti pas šeimos gydytojus, ypač neturintiems sveikatos draudimo asmenims, nėra taip paprasta. Gerai būtų, jeigu tuberkulioze sergantis ligonis galėtų iškart patekti į specializuotą įstaigą be bendrosios praktikos gydytojų siuntimo“, – nurodo tuberkuliozės ligoninės vadovas.

Teigiama, kad dažnu atveju užtikrinti kontroliuojamą vaistų vartojimą sudėtinga net stacionarinio gydymo sąlygomis dėl ligonių girtavimo, įžūlumo, priešiškumo juos gydantiems ir slaugantiems medicinos darbuotojams. Negana to, daliai pacientų besaikis alkoholio vartojimas svarbesnis nei rūpinimasis savo sveikata. Taigi ką tuomet kalbėti apie kontroliuojamą gydymą ambulatorinėmis sąlygomis?

Kita priežastis, kodėl kare su tuberkulioze Lietuvai nepavyksta pasiekti persilaužimo – neveikiantis priverstinio gydymo mechanizmas. „Pagal įstatymus, Lietuvos savivaldybėse turi būti sudarytos komisijos, nukreipiančios į teismą piktybiškai nesigydančius ligonius. Daugumoje Lietuvos miestų kol kas šių komisijų nėra, ir priverstinio gydymo nėra“, – pabrėžė A. Tarūta.

Estijoje priverstinio gydymo problema išspręsta jau senokai, ir labai paprastai: jeigu žmogus neateina pas gydytoją du kartus, jis įspėjamas policijos. Jeigu žmogus neateina trečią kartą, jis sulaikomas 60 parų priverstiniam gydymui.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutės Mikutienės teigimu,  situacija Lietuvoje yra „labai grėsminga, ir tenka konstatuoti, kad institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugos politiką, nepadarė savo darbo“.

Tačiau ar iš tiesų taip? Spaudos konferenciją stebėję tiesiogiai su pacientais dirbantys gydytojai politikės, taip pat ir kitų kalbėtojų pasisakymų komentuoti nesiėmė.

Gydytoja praktikė: svarbiausios tuberkuliozės paplitimo priežastys kitos

Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės konsultacijų poliklinikos vadovė gydytoja pulmonologė Rita Šopienė visgi mano, jog pagrindinės tuberkuliozės plitimo priežastys yra ne sveikatos apsaugos sistemos trūkumai, o mūsų šalyje didžiulį mastą pasiekęs skurdą, girtuokliavimas ir atsakomybės už savo sveikatą nesuvokimas.

„Nesutinku, kad priverstinio gydymo mechanizmas neveikia. Aišku, negaliu kalbėti už visą Lietuvą, bet bent jau mes tai darome su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių pagalba. Kasmet po tris – keturis pacientus išsiunčiame tokiam gydymui, štai ir dabar trims tokiems pacientams yra paruošti priverstinio gydymo dokumentai, tiesa, jie dabar atvyko savo valia“, – sakė R. Šopienė.

Algimantas Tarūta
Algimanto Tarūtos teigimu, nė viena kovos su tuberkulioze programa nebuvo reikiamai finansuojama. Mindaugo Savicko nuotr.

Medikės teigimu, sudarytos visos tuberkuliozės gydymui reikalingos sąlygos. Neturintys socialinio draudimo pacientai yra apdraudžiami valstybės lėšomis ir visavertiškai gydomi ligoninėje. „O dėl  valstybės politikos, anksčiau yra buvę problemų dėl vaistų, bet šiuo metu situacija gera, mūsų mieste, rajone vaistų yra pakankamai, taip pat turime visas šiuolaikines tuberkuliozės diagnostikos priemones“.

Tačiau jeigu sveikatos apsaugos sistema veikia neblogai, kodėl Lietuva pagal tuberkuliozės paplitimą Europoje „nusileidžia“ tik Rumunijai? Gydytoja kartoja, kad pagrindinės priežastys – prasta socialinė situacija, ypač kaime, kartais neįtikimas skurdas ir girtuokliavimas. Galima turėti nors ir auksines ligonines, bet kol už jų sienų gyvuoja skurdas, gyvuos ir tuberkuliozė.

„Dalis pacientų yra bedarbiai, kiti – girtaujantys, dažniausiai jie gyvena labai blogomis sąlygomis, ankštose patalpose, nesilaikydami elementarių higienos normų. Dalis tuberkulioze sergančių žmonių, neturėdami socialinio draudimo, neina pas gydytoją arba net nėra pasirinkę šeimos gydytojo. Nesakau, kad sveikatos apsaugos sistema neturi trūkumų, labai trūksta pagalbos iš socialinių tarnybų darbuotojų, bet pagrindinės tuberkuliozės paplitimo priežastys, kaip ir minėjau, yra kitos“, – pabrėžė R. Šopienė.

Mindaugas Savickas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų